Buvo graži, saulėta gegužės diena, o Vilnius ruošėsi didžiajai nacionalinei šventei.

It was a beautiful, sunny day in May, and Vilnius was preparing for the grand national celebration.

Skverai ir aikštės žaliavo nacionalinėmis spalvomis – geltona, žalia ir raudona.

Squares and streets were adorned with national colors – yellow, green, and red.

Jonas, žinomas miesto oratorius, jaudinosi prieš svarbią kalbą Gedimino pilyje.

Jonas, a well-known city orator, was feeling anxious before a significant speech at Gediminas' Tower.

Jis būtinai norėjo palikti gerą įspūdį.

He wanted to leave a good impression.

Prieš svarbų pasirodymą Jonas nusprendė nueiti į viešąjį tualetą pamiškėje šalia aikštės.

Before his important appearance, Jonas decided to go to the public restroom in the grove near the square.

Tačiau, kai bandė išeiti, durų rankena tiesiog sukosi be pabaigos.

However, when he tried to leave, the door handle just kept turning endlessly.

Jonas buvo užrakintas.

Jonas was locked in.

Varvėjo ir bandė pirštais prislėgti durų plyšį, bet niekaip nepavyko.

He rattled and tried to press the door gap with his fingers, but to no avail.

Laikui bėgant susirūpino jo draugas Petras ir sesuo Rasa, nes Jonas turėjo kalbėti po kelių minučių.

As time passed, his friend Petras and sister Rasa became worried, as Jonas was supposed to speak in a few minutes.

Jie pradėjo ieškoti.

They started to search.

Galų gale išgirdo Joną šaukiantį iš tualetų.

Eventually, they heard Jonas shouting from the restrooms.

“Petrai!

"Petras!

Rasa!

Rasa!

Aš užstrigau.

I'm stuck.

Prašau, kviestikite pagalbą!

Please, call for help!"

” – su nerimu šaukė Jonas.

- Jonas cried out anxiously.

Petras skubėjo ieškoti pareigūnų, tuo tarpu Rasa pabandė raminti susikaupusią minį, kuri neduldėjo.

Petras hurried to find officials, while Rasa tried to calm the anxious crowd, which was impatient.

Minia laukė Joną ir jo įkvepiančią kalbą.

The crowd was waiting for Jonas and his inspiring speech.

Pagaliau priėjęs policijos pareigūnas iškviestu garso stiprintuvu informavo Joną, kad pagalba kelyje.

Finally, a police officer arrived and informed Jonas through a loudspeaker that help was on the way.

“Jonai, mes čia.

"Jonas, we're here.

Greitai jus išvaduosime,” – raminamai pasakė pareigūnas.

We'll free you soon," the officer reassured.

Iki galo suvaldyti situaciją padėjo vietinis užraktų meistras, kuris atvykęs greitai atliko savo darbą.

To finally resolve the situation, a local locksmith who quickly arrived helped.

Jonas pagaliau buvo išlaisvintas, tarsi magiškai, ir palengva žengė į sceną.

Jonas was finally freed, almost magically, and stepped onto the stage with ease.

Prezidentas su šypseną įteikė Jonui gėlių.

The president smiled and presented flowers to Jonas.

Minia sprogdino plojimus kaip į pabaigą artėjančius fejerverkus.

The crowd burst into applause like approaching fireworks at the finale.

Jonas nesutrikęs pradėjo savo kalbą, kuri buvo dar įkvepiančiau, nei visi tikėjosi, galbūt dėl patirto nuotykio.

Unperturbed, Jonas started his speech, which was even more inspiring than everyone had expected, perhaps because of the adventure he had experienced.

Jis kalbėjo apie laisvę, draugystę ir tai, kaip svarbu vieni kitiems pagelbėti, net ir sunkiausiu momentu.

He spoke about freedom, friendship, and the importance of helping each other, even in the most difficult moments.

Po kalbos visi sveikino Joną, net policijos pareigūnai juokavo, kad tai buvo puikus priminimas – niekada nereikia nuleisti rankų, net būnant užrakintam viešajame tualete.

After the speech, everyone congratulated Jonas, even the police officers joked that it was a great reminder – never give up, even when locked in a public restroom.

Jonas, Petras ir Rasa juokais pažadėjo, kad šis Jonas' nuotykis taps šventės legenda ir dar ilgai bus pasakojamas prie šeimos stalo.

Jonas, Petras, and Rasa jokingly promised that this adventure of Jonas would become a legend of the celebration and would be told for a long time around the family table.

Taip jų šventė tęsėsi vėlai į naktį su šokiais, dainomis ir pasakojimais apie drąsą ir tikrą draugystę.

Thus, their celebration continued late into the night with dancing, singing, and tales of bravery and true friendship.

Ir Jonas žinojo, kad šią dieną jis niekada neužmirš.

And Jonas knew that he would never forget this day.