Vieną rytą Kaune, po žydrą dangų skubėjo saulėtekio pirmieji spinduliai.

One morning in Kaunas, the first rays of sunrise hurried through the clear sky.

Aurimas, miego apimtas jaunuolis, dar sapnuose žygiavo po tolimus pasaulius.

Aurimas, a young man overcome by sleep, was still traveling through distant worlds in his dreams.

Bet staiga jo ramybę sutrukdė garsiai skambantis žadintuvas.

But suddenly, his peace was interrupted by a loudly ringing alarm clock.

Pabudęs, Aurimas šoktelėjo iš lovos ir suprato, kad jis vėluoja.

Startled awake, Aurimas leaped out of bed and realized that he was late.

Įprastai tvarkingas, šiandien Aurimas nieko negalėjo rasti.

Usually neat, today Aurimas couldn't find anything.

Jis pačiupo pirmuosius ant grindų buvusius drabužius – roku jame atsidūrė pižama.

He grabbed the clothes lying on the floor - in his hand was a pair of pajamas.

Nėra laiko keisti!

There's no time to change!

– pagalvojo Aurimas ir iššoko iš namų, akis traderusių žmonių miniai.

thought Aurimas and jumped out of the house, his eyes searching through the crowd of people.

Namuose liko Giedrė ir Linas, Aurimo draugai. Jie girdėjo, kaip jiems prašvintęs išėjo Aurimas.

At home, Giedrė and Linas, Aurimas's friends, heard Aurimas rush out.

Jis tikriausiai vėl su pižama,

He's probably in pajamas again,

– pasijuokė Linas ir toliau gurkšnojo savo ryto kavą.

chuckled Linas, continuing to sip his morning coffee.

Giedrė tik purtė galvą:

Giedrė just shook her head:

Kada tas Aurimas išmoks atsikelti laiku?

When will Aurimas learn to get up on time?

Aurimo mintys veržėsi kaip vilkai paskui elnią.

Aurimas's thoughts rushed like wolves after a deer.

Autobusas. Turiu spėti į autobusą.

The bus. I need to catch the bus.

Jis matė kaip autobusas priartėja prie stotelės netoli Laisvės alėjos.

He saw the bus approaching the station near Laisvės alėja.

Skubėdamas pro žmones, jis pastūmė į šalį kelnes besiraitančią vyrą ir nusišypsojo - Šįkart spėsiu!

Hurrying past people, he pushed aside a man struggling with his pants and smiled to himself - This time, I'll make it!

Autobuso durys atsidarė, kad įsileistų laukusius keleivius, ir tuoj pat vėl užsidarė.

The bus doors opened to let in waiting passengers, then immediately closed again.

Aurimas buvo per pusę žingsnio nuo jų, vos kelios sekundės ir jis būtų buvęs viduje.

Aurimas was just half a step away, and in a few seconds, he would have been inside.

Bet autobuso vairuotojas nepastebėjo jaunuolio ir autobusas pajudėjo.

But the bus driver didn't notice the young man, and the bus started moving.

Aurimas neneigė pralaimėjimo.

Aurimas didn't admit defeat.

Jis sakė sau: Nesustosiu! ir pradėjo bėgti greta autobuso, signalizavo rankomis vairuotojui, bet triukšmai ir keleiviai neleido pastebėti išsižiojusio pyžamuočio.

He said to himself, I won't give up! and started running alongside the bus, signaling with his hands to the driver, but the noise and the passengers prevented the pajama-clad man from being noticed.

Žiūrėdamas pro autobuso langą, keleivis žiūrėjo į Aurimą ir šyptelėjo.

Looking through the bus window, a passenger looked at Aurimas and smiled.

Tai buvo Giedrė, kuri netyčia pamatė bėgantį Aurimą.

It was Giedrė, who had accidentally seen Aurimas running.

Ji greitai ėjo prie autobuso vairuotojo ir paprašė sustoti.

She quickly went to the bus driver and asked him to stop.

Yra bėgantis vyras su pižama, jis nori lipti į autobusą!

There's a man in pajamas running, he wants to get on the bus!

Autobusas sustojo.

The bus stopped.

Durys ėmė atsidaryti ir Aurimas, nesitikėdamas staigmenos, įlipo.

The doors began to open, and Aurimas, not expecting this surprise, climbed on.

Kvėpavimas buvo neramus, širdis plaktė, bet jo veide žėrėjo šypsena.

His breathing was uneasy, his heart was pounding, but there was a smile on his face.

Giedrė ir kiti keleiviai juokėsi, o vairuotojas negalėjo patikėti, ką mato.

Giedrė and the other passengers laughed, and the driver couldn't believe what he was seeing.

Aš niekada nepamiršiu šios dienos,

I will never forget this day,

atsidūstė Aurimas. Iš tų dienų jis visada laikė antklodes arčiau, kad galėtų greitai persirengti.

sighed Aurimas. From then on, he always kept his clothes closer, so he could change quickly.

Kaunas matė daug skubančių žmonių, bet pižamuočio, persekiojančio autobusą, dar niekada nebuvo matęs.

Kaunas saw many rushing people, but it had never seen a pajama-clad man chasing a bus.

Aurimas įsiminė, kad kartais net ir sunkioje situacijoje galima rasti pagalbą ir netikėtą draugiškumą.

Aurimas learned that sometimes, even in a difficult situation, one can find help and unexpected friendliness.

O svarbiausia – jis išmoko, kad ne vėluojantis autobusas svarbu, o draugai, kurie yra šalia, net kai bėgi gatvėje su pižama.

Most importantly, he learned that it's not the bus being late that's important, but the friends who are there, even when you're running in the street in pajamas.