Vėjai šnabždėjo senamiesčio kampuose, o Vilniaus širdyje, mažoje tradicinėje lietuviškoje kavinėje, susirinko trys draugai: Jonas, Giedrė ir Eglė.

The winds whispered in the corners of the old town, and in the heart of Vilnius, in a small traditional Lithuanian café, three friends gathered: Jonas, Giedrė, and Eglė.

Jie seniai buvo neišvykę iš miesto šurmulio ir nusprendė skaniai papietauti.

They had long been away from the hustle and bustle of the city and decided to enjoy a delicious lunch.

Žmonių būrys tryško pro kavinių duris, o paukščiai dainavo ant stogo.

Crowds of people streamed through the café doors, and birds sang on the roof.

Jonas pasirinko sėdėti prie lango, norėdamas mėgautis senojo miesto vaizdais.

Jonas chose to sit by the window, wanting to enjoy the views of the old city.

Jis užsakė savo mėgstamą baltą borschtą, bet kai patiekalas buvo padėtas priešais jį, nepatogus judesys ir raudonos sriubos skrydis prasidėjo – štai jis – šiltas borschtas nusidažė ant Jono baltos marškinėlių.

He ordered his favorite white borscht, but when the dish was placed in front of him, an uncomfortable movement and the flight of the red soup began – there it was – warm borscht stained Jonas' white shirt.

Giedrė stengėsi nesusijuokti iš draugo nelaimės, bet Eglė, visada turinti kišenėje sprendimą, greitai pasiūlė pagalbą.

Giedrė tried not to laugh at her friend's misfortune, but Eglė, always having a solution in her pocket, quickly offered help.

Ji atidžiai tyrinėjo dėmę ir nurodė Jonui nueiti į artimiausią būtą pas senolę, kuri, esą, viską žino apie dėmių šalinimą.

She carefully examined the stain and suggested that Jonas should go to the nearest old lady's house, who, supposedly, knew everything about removing stains.

Jonas turėjo rasti sprendimą.

Jonas had to find a solution.

Jis paliko Giedrę ir Eglę mėgautis savo pietumis ir iškeliavo į gatves, kuriose laikas tarsi sustojo.

He left Giedrė and Eglė to enjoy their lunch and set off into the streets where time seemed to stand still.

Greitai surado būtą, kurios langas buvo išpuoštas senoviškomis užuolaidėlėmis.

He quickly found the house, the window of which was adorned with antique curtains.

Senolė buvo labai draugiška ir iskilusią problemą išsprendė vieno dviejų – pasiūlė naudoti seną lietuvišką gudrybę, sūrus pieną.

The old lady was very friendly and quickly solved the pressing issue – she suggested using an old Lithuanian trick, sour milk.

Jonas abejojo, bet nusprendė pasitikėti.

Jonas hesitated, but decided to trust her.

Stulbinamai, baltas audinys vėl tapo nepriekaištingu.

Astonishingly, the white fabric became pristine once again.

Grįžęs į kavinę su švariomis marškinėlėmis, Jonas surado, kad Giedrė ir Eglė jį kantriai laukia, o staliukas papuoštas desertu: šviežiai keptais šakotis ir karštu žolelių arbata.

Returning to the café with clean shirt, Jonas found Giedrė and Eglė patiently waiting for him, and the table adorned with dessert: freshly baked šakotis and hot herbal tea.

Diena baigėsi linksmybėmis ir šypsena Jono veide.

The day ended with joy and a smile on Jonas' face.

Jis suprato, kad net nedaugelis nevykusių akimirkų gali atvesti prie pačių mieliausių nuotykių ir naujų išmoktų pamokų.

He realized that even a few unsuccessful moments could lead to the dearest experiences and new lessons learned.

Ir kas galėjo pagalvoti – kad borschtas gali būti ne tik sotus pietus, bet ir linksmų atsiminimų pradžia.

And who would have thought – that borscht could be not only a hearty lunch, but also the beginning of fond memories.