Kai dangus Vilniaus senamiestyje taps rausvas vakaro atspalviu, Giedrė nusprendė apžiūrėti šias istorines vietas.

When the sky in the old town of Vilnius turned a reddish hue of evening, Giedrė decided to explore these historic places.

Ji buvo jauna mergina, gyvenanti netoli, bet niekad neturėjo pakankamai laiko pasimėgauti senamiesčio grožiu.

She was a young girl living nearby, but she had never had enough time to enjoy the beauty of the old town.

Šį vakarą ji nusprendė palikti savo ramią rutiną ir panirti į praeities istorijas, glūdinčias senųjų plytų sienose.

This evening, she decided to leave her calm routine and immerse herself in the history of the past hidden in the walls of old bricks.

Kai kurios gatvės buvo tokios siauros, kad, pakėlus rankas, buvo galima paliesti abu namus vienu metu.

Some streets were so narrow that by raising her hands, she could touch both houses at the same time.

Būtent vienoje tokių gatvelių, panašioje į labirintą, Giedrė pasijuto pamesta.

It was on one such alley, resembling a labyrinth, that Giedrė felt lost.

Gatvelės karoliukais išsibarstė kaip piniginės turinys, o kiekvienas posūkis atrodė lygiai toks pats kaip prieš tai buvęs.

The cobblestones of the street were scattered like the contents of a purse, and every turn seemed exactly the same as the one before.

Šioje pasakų vietoje laikas atrodė sustojęs, bet Giedrė jautė, kaip jos širdis plaka vis greičiau.

In this fairytale place, time seemed to have stood still, but Giedrė felt her heart beating faster.

Ji bandė atsiminti kelią atgal, bet kiekviena iškabų eilė ir senovinis vandens čiaupas atrodė tokie panašūs.

She tried to remember the way back, but each row of nooks and crannies and every ancient water spout looked so similar...

Netoliese, atsidėjęs meno dirbinių restauracijai, Tomas pastebėjo susirūpinusią merginą.

Nearby, working on the restoration of art objects, Tomas noticed the worried girl.

Jis, kaip senamiesčio gyventojas, puikiai išmanė kiekvieną paslėptą kampelį ir paslaptingą gatvelę.

As a resident of the old town, he knew every hidden corner and mysterious alley very well.

Pamatęs pasimetusi Giedrę, suprato, kad privalo padėti.

Seeing Giedrė lost, he realized that he had to help.

- Sveika, atrodai pamestai, - tarė Tomas, priėjęs prie merginos.

"Hello, you look lost," said Tomas, approaching the girl.

- Sveikas, iš tikrųjų aš.

"Hello, indeed...

nežinau, kaip grįžti į pagrindinę aikštę, - šiek tiek susijaudinusi atsakė Giedrė.

I don't know how to get back to the main square," Giedrė replied, slightly flustered.

Tuo metu pro šalį praeidamas Rimvydas, dar vienas senamiesčio pažįstamas, išvydo abu vienišius žmones ir nutarė priartėti.

At that moment, passing by, Rimvydas, another acquaintance of the old town, saw the two solitary people and decided to approach them.

Rimvydas buvo geras žmogus, visada pasirengęs padėti kitiems.

Rimvydas was a good person, always ready to help others.

Jis kartu su Tomu galėjo pasiūlyti net keletą įdomių pasakojimų apie kiekvieną praėjimą ir statinį.

Together with Tomas, he could offer a few interesting stories about each passageway and building.

- Atleiskite, gal galiu jums padėti?

"Excuse me, can I help you?"

– paklausė jis, priėjęs prie jų.

he asked, walking up to them.

Draugiški vyrukai ir paklydusi mergina nusprendė, kad pirmiausia rastos draugystės garbei turėtų pasimėgauti vakaro magija.

The friendly guys and the lost girl decided that, in honor of their newfound friendship, they should enjoy the magic of the evening first.

Jie ėjo per akmenuotas, šalimais žaliuojančias gatveles ir dalijosi istorijomis, legendomis, senojo miesto paslaptimis.

They walked through the cobbled, green-lined streets, sharing stories, legends, and secrets of the old city.

Giedrės baimė ir nerimas dėl pasimetimo virto nuostabiomis akimirkomis su naujai atrastais bičiuliais.

Giedrė's fear and anxiety from being lost turned into wonderful moments with her newly found buddies.

Galiausiai, jie pasiekė didžiąją aikštę, kur Giedrė rado savo kelią namo.

Finally, they reached the main square, where Giedrė found her way home.

Bet ji nebesijautė vieniša - juk dabar turėjo du naujus draugus, su kuriais galėjo atrasti dar daugiau nuostabių vietų ir istorijų.

But she no longer felt alone - now she had two new friends with whom she could discover even more amazing places and stories.

Prieš atsisveikindama su Tomu ir Rimvydu, Giedrė pažvelgė į viliojančias gatvelių paslaptis ir suprato, kad kartais pasiklysti yra kažkas geriausio, kas gali nutikti.

Before saying goodbye to Tomas and Rimvydas, Giedrė looked at the enticing secrets of the streets and realized that sometimes getting lost is the best thing that can happen.

Juk tai buvo tobula proga atrasti ne tik Vilniaus senamiesčio grožį, bet ir dvi širdžiai artimas sielas.

After all, it was a perfect opportunity to discover not only the beauty of the old town of Vilnius, but also two kindred souls.

Ir taip, pasakojimas apie nuotykį labirintų mieste tapo vienu iš šilčiausių Giedrės prisiminimų.

And so, the tale of the adventure in the city of labyrinths became one of Giedrė's warmest memories.