Vieną vasaros dieną Jonas, pasiilgęs draugų bendravimo, nusprendė pasivaikščioti po Kauno centrą.

One summer day, Jonas, longing for some friend time, decided to take a walk around the center of Kaunas.

Jis mėgo vaikščioti pro Laisvės alėją ir grožėtis miesto gyvenimu.

He enjoyed strolling down Laisvės alėja, admiring the city life.

Šiandien oras buvo nuostabus, o Saulė šildė viską aplinkui.

The weather was wonderful that day, and the sun warmed everything around.

Eidamas pro vieną iš parkų, pamačiusi gausybę skulptūrų ir statulų, kurias menininkai buvo palikę čia po paskutinio skulptūrų festivalio, Jonas pastebėjo keistą įvykį.

As he walked through one of the parks and saw the abundance of sculptures and statues left by artists after the last sculpture festival, Jonas noticed a strange sight.

Tarp akmeninių ir bronzinių statulų, Jonas išvydo savo draugą Gintarą, stovintį nepajudinamas kaip vieną iš jų.

Among the stone and bronze statues, he saw his friend Gintaras, standing motionless like one of them.

Gintaras buvo neįprastai apsirengęs – aukštakulniai batai, šventiškas švarkas, juokinga kepurė ir didžiulės akiniai nuo saulės.

Gintaras was dressed unusually - high-heeled shoes, a formal jacket, a funny hat, and huge sunglasses.

Ši regėjimas taip sujaudino Joną, kad jam tapo sunku atskirti, kas yra tikra, o kas – ne.

This sight excited Jonas so much that he found it hard to distinguish what was real and what was not.

Jonas priėjo prie "statulos" ir pasakė: "Sveikas, Gintarai, kaip tu čia atsiradai, ar tai naujas tavo hobių eksperimentas?"

Approaching the "statue," Jonas said, "Hey, Gintaras, how did you end up here? Is this a new hobby experiment for you?"

Bet Gintaras neatsakė.

But Gintaras didn't respond.

Jonas suprato, kad dabar yra tobula proga pasidalinti savo naujausia istorija – apie neįtikėtiną atsitikimą viešbutyje, kur lankėsi praeitą savaitę.

Jonas realized that now was the perfect opportunity to share his latest story - about an incredible incident at the hotel he visited last week.

Nors Gintaras vis dar nekalbėjo, Jonas nustojo, manėsiantis, kad Gintaras tiesiog žaidžia vaidmenį.

Though Gintaras still didn't speak, Jonas stopped, thinking that Gintaras was just playing a role.

Tuo metu netoliese tekaistė sau Eglė, kuri matė visą Jonui nesuvokiamą situaciją.

Meanwhile, Eglė, who knew both guys well, witnessed the whole incomprehensible situation to Jonas.

Eglė pažįsta abu vaikinus ir iškart suprato, kad Jonas klaidingai pamanyjo, jog Gintaras – tikra statula.

She immediately realized that Jonas had mistakenly thought Gintaras was a real statue.

Ji negalėjo susilaikyti ir pravirko juokais.

She couldn't help but burst into laughter.

Eglė priėjusi prie Joną ir tarė: "Oi, Jonai, Gintaras tik laikosi nejudęs, nes lažinosi, kad gali išbūti nejudantis valandą tam, kad pritrauktų praeivių dėmesį!"

Eglė approached Jonas and said, "Oh, Jonas, Gintaras is just standing still because he bet that he could stay motionless for an hour to attract the attention of passersby!"

Pagaliau, Jonas suprato savo klaidą ir prisijungė prie Eglės juoko.

Finally, Jonas realized his mistake and joined in Eglė's laughter.

Jie abu pakvietė Gintarą pusryčiauti, ir nusprendė praleisti kartu likusią dieną, dalijantis istorijomis ir juokais.

They both invited Gintaras to have breakfast and decided to spend the rest of the day together, sharing stories and laughter.

Tą dieną Jonas, Eglė ir Gintaras suprato, kad draugystė yra svarbiausia – ji gali tapti visiška komedija, bet taip pat yra ir šilčiausia širdies dalis.

That day, Jonas, Eglė, and Gintaras realized that friendship is the most important - it could be a complete comedy, but it's also the warmest part of the heart.

Jie pažadėjo vienas kitam, kad nei vienas dar niekada nesutiks laikytis nejudamas parko statulo vietoje.

They promised each other that none of them would ever agree to stand still like a park statue again.