Vieną rytą, kai saulė tik pradėjo šypsotis pro Vilniaus stogus, Jonas žingsniavo per Senuosius miestą.

One morning, when the sun was just beginning to smile through the roofs of Vilnius, Jonas walked through the Old Town.

Nors buvo tik ankstus rytas, jis jau buvo užduočių pilnas.

Even though it was early in the morning, he was already full of tasks.

Šiandien jis turėjo pasirūpinti savo geriausios draugės Eglės naminiais gyvūnais, nes ji išvyko savaitgaliui pas senelius į kaime.

Today, he had to take care of his best friend Eglė's pets because she had gone to visit her grandparents in the countryside for the weekend.

Eglės butas buvo jauku šalia tiltų per Nerį.

Eglė's apartment was cozy near the bridges over the Neris River.

Jos bičiulis, žavingas ežiukas vardu Gediminas, ramiai miegojo ant palangės vazonėlyje.

Her little friend, a charming hedgehog named Gediminas, was peacefully sleeping on the balcony in a pot.

Jonas, nežinodamas, jog tai yra Eglės augintinis, priartėjo prie vazonėlio, manydamas, kad tai kaktusas.

Jonas, unaware that this was Eglė's pet, approached the pot, thinking it was a cactus.

Jis ėmė pilstyti vandenį, tačiau netikėtai Gediminas pramerkė akis ir sujudėjo.

He started pouring water, but unexpectedly Gediminas opened his eyes and moved.

"Oho, kaktusas juda!

"Oh, the cactus is moving!"

" - sušuktelėjo Jonas, išsigandęs.

exclaimed Jonas, startled.

Supratęs, kad tai ne augalas, o gyvas gyvūnas, Jonas nustebo ir apgailestavo, kad jam nepavyko atpažinti Eglės namų augintinio.

Realizing that it was not a plant but a living animal, Jonas was surprised and regretted that he had failed to recognize Eglė's pet.

Gediminas čiaupo drėgnas ir pasipiktinęs, bet, laimei, nepakenčiamas.

Gediminas grumbled and was annoyed, but fortunately, not harmed.

Jonas paskubomis nubėgo į virtuvę ir atnešė rankšluostį.

Jonas hurried to the kitchen and brought a towel.

Švelniai nuvalė mažąjį ežiuką, sukdama galvą, kaip atpirkti savo klaidą.

He gently cleaned the little hedgehog, feeling guilty for his mistake.

Iš pradžių Gediminas vengė Joną, bet pamažu, pasiūlius kai kurių mėgstamiausių jo skanėstų, jie susidraugavo.

At first, Gediminas avoided Jonas, but gradually, after offering some of his favorite treats, they became friends.

Kai Eglė grįžo, Jonas pasakojo jai visą istoriją.

When Eglė returned, Jonas told her the whole story.

Jis bijojo, kad Eglė supyks, tačiau ji tik nusijuokė ir padėkojo Jonui už tai, kad jis rūpinosi Gediminu.

He was afraid Eglė would be angry, but she just laughed and thanked Jonas for taking care of Gediminas.

Nuo tos dienos Jonas daugiau neklydo tarp gyvūnų ir augalų, o Gediminas turėjo dar vieną žmogų, kuris jį mylėjo ir rūpinosi.

From that day on, Jonas no longer made mistakes between animals and plants, and Gediminas had another person who loved and cared for him.

Ir visi trys, Jonas, Eglė ir Gediminas, dažnai leisdavo laiką kartu, mėgaudamiesi vienas kito kompanija tarp senųjų Vilniaus gatvių.

The three of them, Jonas, Eglė, and Gediminas, often spent time together, enjoying each other's company among the old streets of Vilnius.

Ir nors iš pradžių buvo nesusipratimas, viskas baigėsi gerai, o jų draugystė tapo dar stipresnė.

And although it started with a misunderstanding, everything ended well and their friendship became even stronger.