Saulėtą rudenio rytą Audrius pabudo itin laimingas.

On a sunny autumn morning, Audrius woke up very happy.

Šiandien buvo ne eilinė diena – miestelį, kuriame gyveno Audrius, šiandien pirmą kartą aplankys didžiulis Bulvių festivalis.

Today was not an ordinary day - a huge Potato Festival was going to visit the town where Audrius lived for the first time.

Visa aplinka tvyrojo šventės nuotaika.

The whole atmosphere was filled with a festive mood.

Audrius, turėdamas aistrą maistui ir ypatingai bulvėms, nusprendė, kad privalo dalyvauti šventėje.

Audrius, passionate about food and especially potatoes, decided that he must participate in the festival.

Jis patraukė į miestelio aikštę, kur šventė turėjo vykti.

He made his way to the town square where the festival was supposed to take place.

Žmonės jau buvo susirinkę tūkstančiais, o šventė virė kaip karšta sriuba.

Thousands of people had already gathered, and the festival was boiling like hot soup.

Skirtinguose kampeliuose kūrėsi įvairios bulvių patiekalų stotelės.

Various potato dish stalls were set up in different corners.

Audrius pamatė keptų bulvių, bulvių blynų, net bulvių pyrago!

Audrius saw fried potatoes, potato pancakes, and even potato pie!

Akys žibėjo iš džiaugsmo.

His eyes sparkled with joy.

Tačiau netikėtai Audrius pastebėjo, kad vienoje stotelėje – Vilniaus bulvių blynų skrynelėje – kilo sumaištis.

Unexpectedly, Audrius noticed a commotion at one of the stalls – the Vilnius potato pancake stall.

Vilnius, stotelės savininkas, atrodė itin susirūpinęs.

Vilnius, the stall owner, looked very worried.

Jo keptuvės buvo tuščios, o eilė tik ilgėjo.

His frying pan was empty, and the line only grew longer.

Audrius nusprendė, kad privalo padėti.

Audrius decided that he had to help.

Eidamas link išgąsčio kupino Vilniaus, Audrius pastebėjo, kad iš tiesų bulvių yra – tiesiog nėra, kas jas tarkuotų.

Approaching the distressed Vilnius, Audrius noticed that there were indeed potatoes - there just wasn't anyone to grate them.

O tai buvo Audriaus specialybė!

And that was Audrius's specialty!

Jis greitai pasiūlė savo pagalbą, ir susitarė dalintis festivalio pelnu, jei tik bulvių blynai vėl keliautų į lankytojų lėkštutes.

He quickly offered his help and agreed to share the festival's profit if only the potato pancakes would make their way back to the visitors' plates.

Audrius ėmėsi darbo.

Audrius got to work.

Bulvės tarkavosi kaip magija, o blynai kepė vienas paskui kitą.

The potatoes grated like magic, and the pancakes were fried one after another.

Eilė pradėjo mažėti, o žmonių veidai – švytėti džiaugsmu.

The line started to shrink, and people's faces were shining with joy.

Netrukus šventės dalyviai vėl galėjo mėgautis Vilniaus gardžiais bulvių blynais.

Soon, the festival participants were able to enjoy Vilnius's delicious potato pancakes again.

Dienos pabaigoje Audrius jautėsi nuostabiai.

At the end of the day, Audrius felt amazing.

Jis ne tik padėjo išgelbėti bulvių blynų skrynelę ir užtikrinti šventės sėkmę, bet ir tapo vietos žvaigžde.

He not only helped save the potato pancake stall and ensure the success of the festival, but also became a local star.

Dar labiau - jis su Vilniumi tapo puikiais draugais.

What's more, he and Vilnius became great friends.

Abi jų širdys, kaip ir keptuvės, buvo šiltos ir pilnos džiaugsmo.

Both of their hearts, like their frying pans, were warm and full of joy.

Nuo to laiko Audrius ir Vilnius kasmet laukė Bulvių festivalio su nekantrumu.

From that time on, Audrius and Vilnius eagerly awaited the Potato Festival every year.

Jie žinojo, kad tai ne vien šventė, bet ir laikas, kai visi susirenka kartu, kad sukurtų šilumą ir džiaugsmą, kuriuos tik bulvės gali suteikti.

They knew that it was not just a festival, but also a time for everyone to come together and create warmth and joy, which only potatoes can provide.

Ir tad, jų šventė visuomet buvo pripildyta šypsenų, sočių pilvų ir širdies šilumos.

And so, their festival was always filled with smiles, satisfied stomachs, and warmth of the heart.