Niekas nenorėjo būti Gytį tą rytą, kai visas kaimas buvo paverstas maišatu dėl ištrūkusių vištų.

No one wanted to be Gytis that morning when the whole village was turned upside down due to escaped chickens.

Nors saulė dar tik kilo, nedidelėje kaimo aikštėje vyko tikras sumaištis.

Even though the sun had just risen, a real commotion was taking place in the small village square.

Gytis buvo ramus ir mąslus kaimo vaikinas.

Gytis was a calm and thoughtful village boy.

Tą dieną jam teko prižiūrėti močiutės vištas.

That day, he had to look after his grandma's chickens.

Deja, viskas pasikeitė, kai jis netyčia atidarė tvartelio duris per plačiai.

Unfortunately, everything changed when he accidentally opened the coop door too wide.

Būrys sparnuotųjų išsiveržė tarsi žaislų dėžės turinys per Kalėdas.

A flock of winged creatures burst out as if Christmas had come early.

Vištų čiulbesys ir sparnų plazdėjimas suglumino visą kaimą.

The clucking of the chickens and the flapping of wings bewildered the entire village.

Žmonės skubėjo iš namų pažiūrėti, kas atsitiko.

People hurried out of their homes to see what had happened.

Rūta, kaimo mokytoja, apsvaigusi nuo netikėtos kaimo aikštėje vykstančios sumaišties, priėmė vadžias ir nusprendė vesti vištų gaudymo operaciją.

Rūta, the village teacher, dizzy from the unexpected chaos in the village square, took charge and decided to lead the chicken-catching operation.

Rūta bandė organizuoti kaimiečius, tačiau vištų būrys skubėjo aplink kaip minios balerinos.

Rūta tried to organize the villagers, but the flock of chickens rushed around like a crowd of ballerinas.

Eglė, Gytiso draugė, įsijungė į "vištų medžioklę".

Eglė, Gytis's friend, joined the "chicken hunt."

Jie visi bandė sugauti nepaklusnius sparnuočius, tarpusavyje bendraujant kaimiečių žemės ūkio kalba.

They all tried to catch the disobedient birds, communicating with each other in the villagers' agricultural language.

Iki pietų didžioji dalis vištų buvo sugrąžinta atgal į tvartelį, nors keli pasišalino po kaimo daržų ir gyvenamųjų namų.

By noon, most of the chickens had been returned back to the coop, although a few had wandered off into the village gardens and residential homes.

Gytis, pasijutęs atsakingas, sunkiai dirbo, kad sutaupyti bent šiek tiek savo gerbimo.

Feeling responsible, Gytis worked hard to at least save some of his dignity.

Apsisukęs iš būdo sparną švyturys, jis galiausiai pagavo paskutinę vištą, o kaimiečiai susirinko aplodisuoti.

Twisting and turning like a lighthouse beacon, he finally caught the last chicken, and the villagers gathered to cheer.

Eglė švelniai nustūmė Gytį ir tarė: "Visi šiandien esame šiek tiek vištos, bet kartu mes esame kaimas.

Eglė gently nudged Gytis and said, "We all feel a bit like chickens today, but together we are the village."

" Kaimiečių šurmulys nurimo, o Rūta, šypsodamasis, paskelbė, kad metas surengti pikniką aikštėje, kad visi galėtų atsipūsti po rytinio nuotykio.

The commotion among the villagers subsided, and Rūta, smiling, announced that it was time to have a picnic in the square, so everyone could relax after the morning's adventure.

Gytis, nors ir pasijutęs kaltas, suprato, kad jo klaida suartino bendruomenę.

Gytis, although feeling guilty, understood that his mistake had brought the community together.

Ir kai visi besmegeniai paplojo greta kepsninės, kur giros dūmai virto vakaro džiaugsmais, močiutė į jį žvelgė su meile.

And as everyone chatted next to the barbecue, where the smoke turned into the evening's joy, his grandma looked at him with love.

Gytis tuo metu suprato, kad geriausi nuotykiai kartais būna netikėčiausi, ir kartais klaidos gali tapti brangiausiomis pamokomis.

At that moment, Gytis realized that the best adventures are sometimes the most unexpected, and that mistakes can sometimes become the most valuable lessons.