Saulėta rudens diena Anykščių miestelyje visi susirinko į derliaus šventę.

On a sunny autumn day in the town of Anykščiai, everyone gathered for the harvest festival.

Marius, Gintarė, ir Lukas nusprendė aplankyti labirintą, sukurtą iš kukurūzų, šalia Gedimino bokšto.

Marius, Gintarė, and Lukas decided to visit the corn maze next to the Gediminas Tower.

Tai buvo didžiulis labirintas, su daug posūkių ir akligatvių.

It was a huge labyrinth with many twists and turns.

Marius, pats drąsiausias iš trijų, priekyje vedė draugus.

Marius, the most courageous of the three, led the way with his friends.

Jis vilkėjo ryškiai geltoną striukę, kad jo draugai nenuklystų.

He wore a bright yellow jacket so that his friends wouldn't get lost.

Gintarė, visada patikima ir sumani, ėmė stebėti saulės judėjimą, kad žinotų, kur rytas, kur vakaras.

Gintarė, always reliable and clever, watched the movement of the sun to know where the east and west were.

Lukas buvo jauniausias ir žaismingiausias, rinko kukurūzus kelyje, kad vėliau galėtų išsirinkti geriausią.

Lukas, the youngest and most playful, gathered corn on the way so that he could pick the best ones later.

Valandos bėgo, o draugai vis gilindavo į labirintą.

As hours passed, the friends delved deeper into the maze.

Netrukus pastebėjo, kad aplinka tapo žinoma – jie jau čia buvo!

Soon, they realized that the surroundings were becoming familiar – they had been here before!

Marius patapšnojo savo kišenes ieškodamas telefono, bet suprato, jog palikęs jį namuose.

Marius patted his pockets searching for his phone, but realized he had left it at home.

Gintarė, pasižiūrėjusi į savo laikrodį, nustatė, jog laikas jau vakaras, tad greitai tems.

Gintarė, checking her watch, noticed that it was getting late and would soon be dark.

Nors jie prarado viltį, tikėjosi greitai išeiti, Marius šypsodamasis pasiūlė neprarasti vilties ir naudoti Luko surinktus kukurūzus kaip žymes.

Though they were losing hope and hoped to find a way out quickly, Marius smilingly suggested not to lose hope and to use the corn Lukas had gathered as markers.

Gintarė sugalvojo dainą apie labirintą, kad visi išlaikytų gerą nuotaiką ir drąsą.

Gintarė came up with a song about the labyrinth to keep everyone in good spirits and courage.

Taigi, Lukas keliaudamas paskui šalikelėmis mėtė kukurūzus, kad žymėtų kelią.

So, as Lukas traveled behind, he scattered corn to mark the way.

Pamokslas padėjo jiems nepaklysti dar kartą, ir neilgai trukus, jie pamačė bokšto viršūnę, kuri iškilusi už kukurūzų lauko – jie atrado teisingą kelią!

Their plan helped them not to get lost again, and before long, they saw the top of the tower rising above the cornfield – they had found the right path!

Išėję iš labirinto, jie pamatė, jog visi šventės dalyviai jau ruošėsi fejerverkų šou.

Exiting the labyrinth, they saw that all the festival participants were already getting ready for the fireworks show.

Šventėje juos pasitiko nerimstantys tėvai ir draugai.

Anxious parents and friends greeted them at the festival.

Visiems papasakoję savo nuotykį, Marius, Gintarė, ir Lukas tapo dienos herojais.

After telling everyone their adventure, Marius, Gintarė, and Lukas became the heroes of the day.

Jų istorija buvo dar vienas puikus prisiminimas šio nuostabaus rudens vakaro.

Their story became another great memory of this wonderful autumn evening.

Ir net Gedimino bokštas, atrodytų, šypsojosi žiūrėdamas į kukurūzų labirintą, kuriame draugystė ir išradingumas įveikė pasiklydimo baimę.

And even the Gediminas Tower seemed to be smiling at the corn maze, where friendship and resourcefulness overcame the fear of getting lost.