Vilniaus širdyje, kur dangus bučiuoja senamiesčio viršūnes, stūkso didingas Gedimino bokštas.

In the heart of Vilnius, where the sky kisses the tops of the old town, stands the magnificent Gediminas Tower.

Šią šviesią pavasario dieną trys draugai – Jonas, Giedrė ir Rūta – nusprendė išlįsti į bokšto aukščiausią aikštelę, kad įamžintų nuostabią panoramą.

On this bright spring day, three friends - Jonas, Giedrė, and Rūta - decided to climb to the highest platform of the tower to capture the stunning panorama.

Tai buvo ne eilinė išvyka, o ypatinga draugystės šventė.

This was no ordinary outing, but a special celebration of their friendship.

Kaip tik šiandien Jonas minėjo savo gimtadienį, o draugės jam buvo paruošusios slapta meistraus siurprizą.

It just so happened that today was Jonas's birthday, and the girls had prepared a secret surprise for him.

Kai trys draugai pasiekė bokšto viršūnę, Vilniaus miestas pasidengė auksiniu saulės šviesų tinklu.

When the three friends reached the top of the tower, the city of Vilnius was adorned with a golden net of sunlight.

Giedrė sušuko: "Atsiminkime šią akimirką amžiams!" Ir visi nusistovėjo grupiniam selfiui.

Giedrė exclaimed, "Let's remember this moment forever!" And they all posed for a group selfie.

Jonas šypsojosi, bandydamas ištiesti ranką su išmaniuoju telefonu aukščiau galvų.

Jonas smiled, trying to reach up with his smart phone.

Tačiau staiga pasigirdo gąsdinantis skambėjimas – iš Joanos rankų išslydo telefonas!

But suddenly, a terrifying sound rang out - the phone slipped from Jonas's hands!

Laikas sustojo, visa trys žiūrėjo, kaip telefonas krisdavo žemyn, vos pralekdamas pro Giedrės galvą ir nusileidus tiesiai į Rūtos kuprinę, kuri jos nugaryje tūnojo atviru skyriumi.

Time stood still as all three watched the phone fall, narrowly missing Giedrė's head and landing straight into Rūta's open backpack, which hung over her shoulder.

Giedrė atsiduso iš lengvumo: "Jonai, tu man beveik numušei galvą!" Ji vis dar stengėsi suprasti, kas tiksliai įvyko.

Giedrė gasped in relief, "Jonas, you nearly hit me on the head!" She was still trying to understand what exactly had happened.

Jonas tik gūžčiojo pečiais su sumaišytu veidu, bandydamas atsiprašyti: "Atleiskite, aš..."

Jonas shrugged with a sheepish expression, trying to apologize, "I'm sorry, I..."

Rūta, pasižymėjusi savo ramybe, staiga prisiminė savo kuprinę.

Rūta, known for her calmness, suddenly remembered her backpack.

Nesakydama nė žodžio, ji pravėrė kuprinės skyrių ir ištraukė nežymiai paglamžytą, bet vis dar veikiantį Joną telefono.

Without saying a word, she opened the backpack's compartment and pulled out the slightly dented, but still functioning, phone.

Štai kur jis nusileido!" – su šypsena ant veido tarė ji.

"Here's where it landed!" she said with a smile on her face.

Išsigandęs, bet dėkingas Jonas apkabino Rūtą: "Tu mano gelbėtoja!"

Shocked but grateful, Jonas hugged Rūta, "You're my savior!"

Juokas permainingai užtvindė bokšto aikštelę, kaip vėjo gūsiai tarp senųjų miesto mūrų.

Laughter filled the tower's platform, much like the gusts of wind among the old city walls.

Tačiau Giedrė neturėjo abejonių: "Privalome tai atšvęsti! Jonas, čia tavo gimtadienio dovana – tavo telefono išsigelbėjimas!"

But Giedrė had no doubt, "We have to celebrate this! Jonas, this is your birthday gift - the rescue of your phone!"

Jie visi elgėsi, kaip seni legendiniai bokšto gynėjai, švęsdami gyvenimą ir draugystę aukščiausioje Vilniaus vietoje.

They all acted like ancient legendary defenders of the tower, celebrating life and friendship in the highest place of Vilnius.

Ir nors nuotykiai nebuvo baigti, jų bendra patirtis Gedimino bokšte tapo dar vienu pasakojimu jų draugystės istorijoje.

And although their adventures weren't over, their shared experience in Gediminas Tower became another story in their history of friendship.

Ir nors Jonas nebėra linkęs fotografuoti ant aukštų pastatų, jis visada parodys tą išsigelbėjusį telefoną, primenantį ne tik apie pavojų, bet ir apie draugystės vertę.

And even though Jonas is no longer inclined to take photos on tall buildings, he will always show that rescued phone, reminding not only of danger, but also of the value of friendship.