Vėjuotas pavasario vakaras nusileido senamiesčio akmenimis grįstose gatvėse.

A windy spring evening descended on the cobblestone streets of the old town.

Marius šiltai apsirengęs ėjo per Pilies gatvę su rankose laikydamas gėlių puokštę.

Marius, warmly dressed, walked through Pilies Street, carrying a bouquet of flowers in his hands.

Jis skubėjo į draugo gimtadienio vakarėlį, kuris vyko vienoje jaukioje senamiesčio kavinėje.

He was hurrying to a friend's birthday party, which was taking place in a cozy café in the old town.

Štai staiga jis užmatė būrelį žmonių supūsęs aplink gatvės muzikantą.

Suddenly, he spotted a group of people gathered around a street musician.

Tačiau iš arti pažvelgęs, Marius suvokė, kad tai ne muzikantas, o mergina puošniai drabužiais ir su dideliu butaforiniu veidrodžiu rankose.

However, upon closer inspection, Marius realized that it wasn't a musician, but a girl dressed beautifully, holding a large theatrical mirror in her hands.

Tuo metu ji nesižiūrėjo į savo atspindį, bet atrodė taip susikoncentravusi, lyg būtų vidaus monologas arba jėgos susidūrimas su savo atvaizdu.

At that moment, she wasn't looking at her reflection, but seemed so concentrated, as if engaged in an inner monologue or a struggle with her own image.

Marius įsitikinęs, kad tai – gatvės teatro pasirodymas, nusprendė padėkoti artistei už netikėtą kultūrinį įspūdį.

Convinced that this was a street theater performance, Marius decided to thank the artist for the unexpected cultural experience.

Jis priartėjo prie nenustygstančios merginos, padavė jai keletą monetų ir tarė: "Nuostabus pasirodymas!

He approached the unceasing girl, handed her a few coins, and said, "Wonderful performance!

Vilnius visada nustebina!

Vilnius always surprises!"

"Mergina, kuri iš tikrųjų vardu Gabija, buvo apstulbusi.

The girl, whose real name was Gabija, was astonished.

Ji čia atėjo filmuotis savo kursiniame darbe ir dabar stovėjo su veidrodžiu demonstruodama emocijas, kurias turėjo įamžinti kamera.

She was here to film for her course project, and now she stood with the mirror, displaying emotions that she had to capture on camera.

Marius suprato, kad padarė klaidą, kai Gabija išsišiepė ir atidavė jam atgal pinigus: "Ačiū už komplimentą, bet aš nesirodau.

Marius realized his mistake when Gabija smiled wryly and returned the money: "Thank you for the compliment, but I'm not performing.

Aš tiesiog filmuojų kursinį darbą apie asmenybės ir jos atspindžio ryšį.

I'm just filming for a course project about the connection between personality and its reflection."

"Marius skaudžiai susigėdęs pasiūlė atsiprašyti prie artimiausio kavinukės staliuko su puodeliu karštos kavos.

Feeling deeply embarrassed, Marius offered to apologize over a cup of hot coffee at the nearest table in the café.

Gabija, nors ir nustebusi, sutiko.

Despite her surprise, Gabija agreed.

Jie kelioms akimirkoms pamiršo apie Mariu pradžią sukėlusią painiavą, ir pradėjo dalintis istorijomis apie savo mokslus, meną ir tai, ką Vilniaus senamiestis reiškė jiems.

For a few moments, they forgot about the confusion Marius had caused at the beginning and began to share stories about their studies, art, and what the old town of Vilnius meant to them.

Netrukus Marius suvokė, kad Gabija – neatrodydama kaip aktorė – iš tiesų buvo savotiška Vilniaus menininkė, dalijantis grožį būdamas savimi.

Soon, Marius realized that Gabija, though not appearing as an actress, was indeed a kind of artist of Vilnius, sharing beauty by being herself.

Jų vakaras užsibuvo ilgai, o gėlių puokštė, kurią Marius turėjo planą atiduoti draugui, tapo netikėta ir asmeniška dovana naujai susipažintai Gabijai.

Their evening lingered on, and the bouquet of flowers that Marius had planned to give to his friend became an unexpected and personal gift for the newly acquainted Gabija.

Taip jis ne tik atpirko savo klaidą, bet į savo gyvenimą įleido žmogų, kuris, net nežinodamas, atnešė šilumos šaltą pavasario vakarą.

In doing so, he not only redeemed his mistake but also welcomed someone into his life who, unknowingly, brought warmth to that chilly spring evening.

Ir nors gimtadienio šventė galiausiai praleista, Marius pradėjo jausti, kad šis vakaras - tikras Vilniaus stebuklas.

And although the birthday celebration ultimately passed by, Marius began to feel that this evening was a true miracle of Vilnius.