Šiltą pavasario popietę Marius, Giedrė ir Vytautas nusprendė aplankyti Gedimino bokštą Vilniuje.

On a warm spring afternoon, Marius, Giedrė, and Vytautas decided to visit Gediminas Tower in Vilnius.

Saulei skleidžiant savo šiltus spindulius, draugai lėtai kopo aukštyn istoriniais takeliais.

As the sun spread its warm rays, the friends slowly ascended the historic pathways.

Pakeliui į viršų, Marius nuoširdžiai žavėjosi puikiai išsaugotais piliakalnio akmenimis ir senoviniais statiniais.

On the way up, Marius sincerely admired the well-preserved castle stones and ancient buildings.

Nuo vaikystės Marius domėjosi istorija, todėl kiekvienas akmuo jam pasakojo savitą praeities pasaką.

Since childhood, Marius had been interested in history, so each stone told him a unique story of the past.

Netrukus jie pasiekė Gedimino bokštą ir apsidairė po mistiškąją apylinkę.

Soon, they reached Gediminas Tower and looked around the mystical surroundings.

Tik tuomet Marius pastebėjo vienišą figūrą stovinčią ne toli nuo jų.

It was then that Marius noticed a solitary figure standing not far from them.

Tai buvo žmogaus dydžio statula, tačiau saulės šviesoje ji atrodė itin gyviška.

It was a human-sized statue, but in the sunlight, it looked remarkably lifelike.

Marius, pakliūdamas į istorijos pasaulį, visiškai pamiršo aplinkui esančius draugus ir sužavėtas iš arti pažiūrėti į statulą, netyčia pradėjo su ja pokalbį.

Caught up in the world of history, Marius completely forgot about his friends and, captivated by a close look at the statue, accidentally began to have a conversation with it.

„Labas, drauge!

"Hello, companion!

Turbūt esi čia jau nuo senų senovės, ar ne?

You must have been here since ancient times, haven't you?

Ką turėtum man papasakoti apie šią vietą?

What can you tell me about this place?"

“ – tarė Marius, manantis, kad figūra yra gyvas žmogus.

Marius said, thinking the figure was a living person.

Giedrė ir Vytautas, pamatę savo draugą kalbantį su statula, pradėjo juoktis neįstengdami patikėti tuo, ką mata.

Seeing their friend talking to the statue, Giedrė and Vytautas started laughing, unable to believe what they were seeing.

Jie paslėpė šypsenas už rankų, bet jaučiantys smalsumą leido Mariui tęsti savo „pokalbį“.

They hid their smiles behind their hands, but their curiosity allowed Marius to continue his "conversation."

Marius, vis dar nežinodamas apie savo klaidą, toliau klausiavo: „Kodėl man neatrodo, kad esi linkęs kalbėti?

Unaware of his mistake, Marius continued to ask, "Why do you not seem inclined to speak to me?

Galbūt esi labai senas ir pavargęs?

Perhaps you are very old and tired?"

"Galiausiai, Giedrė neištvėrė ir priėjusi prie Mario tarė: „Marius, ši 'asmenybė' tavęs neišgirs, nes tai yra statula!

Finally, Giedrė couldn't hold back and approached Marius, saying, "Marius, this 'person' won't hear you, because it's a statue!

Ar tu rimtai manei, kad tai tikras žmogus?

Did you seriously think it was a real person?"

“Marius pasidaro raudonas kaip burbulas ir sušunka iš juoko pajusdamas savo klaidą.

Turning red as a bubble, Marius burst into laughter, realizing his mistake.

Jis pasišaipė iš savęs, bet tuo pačiu metu dėkojo savo draugams, nes diena tapo linksmesnė.

He made fun of himself, but at the same time, thanked his friends because the day became more enjoyable.

Pasijuokę visi apžiūrėjo statulą ir pagyrė jos išvaizdą, o vėliau kartu patyrė Gedimino bokšto grožį.

After a good laugh, they all admired the statue and praised its appearance, then went on to experience the beauty of Gediminas Tower together.

Marius, nors ir buvo pagautas juokingoje situacijoje, džiaugėsi, kad turi tokie šaunus draugus kaip Giedrė ir Vytautas, kurie prajuokino jį, bet ir padėjo jaustis laimingam.

Despite finding himself in a funny situation, Marius was glad to have such great friends as Giedrė and Vytautas, who both made fun of him and helped him feel happy.

Pabuvoję priešakiniame Vilniaus bokšte, jie leidosi žemyn, pilni nuostabių įspūdžių ir naujų anekdotų, kurie ilgam išliks jų atmintyje.

After lingering near the Vilnius Tower, they descended, full of wonderful impressions and new anecdotes that would stay with them for a long time.

Ir nors diena prasidėjo nuotykiu su „pokalbiu“ prie statulos, ji baigėsi tvirtesne draugyste ir dar viena linksmu prisiminimu jų nuotykių knygoje.

And though the day began with an "conversation" adventure by the statue, it ended with stronger friendship and another funny memory in their book of adventures.