Pavasaris Vilniaus senamiestyje šviečia šiltu saulės spinduliu.

Spring shines in the warm sunlight in the old town of Vilnius.

Aurelija, miesto lankytoja iš tolimo miestelio, vaikštinėja siauromis akmenimis grįstomis gatvelėmis ir žavisi senovine architektūra.

Aurelija, a visitor from a distant town, wanders through the narrow cobblestone streets and admires the ancient architecture.

Ji atvyko į sostinę aplankyti savo geriausio draugo Jono, kuris čia mokosi ir dirba gidu.

She arrived in the capital to visit her best friend Jonas, who studies and works as a guide there.

"Ar matei jau Pilies gatvę?

"Have you seen Pilies street yet?"

" klausė Jonas.

asked Jonas.

"Dar ne, bet labai norėčiau," šypsojosi Aurelija.

"Not yet, but I'd really like to," Aurelija smiled.

Jonas paėmė Aureliją už rankos ir vedė pro Katedros aikštę link kuklių viduramžių namų su iškilmingais fasadais.

Jonas took Aurelija's hand and led her through Cathedral Square towards modest medieval houses with magnificent facades.

Gatvėje visuomet tvyrojo menininkų aura – gatvės muzikantai grojo, o piešėjai tapė praeivių portretus.

The street was always filled with an artistic atmosphere - street musicians played, and artists painted portraits of passersby.

Oro pilnas kvapas, žmonių šurmulys ir muzika sukuria tikrą gyvenimo himną.

The air was full of the smell of life, the bustle of people, and the music created a real anthem of life.

Štai tada, eidama pro šalį, Aurelija pastebėjo nenatūraliai ramų žmogų, stovintį ant pjedestalo.

It was then, as she walked by, Aurelija noticed an unnaturally serene man standing on a pedestal.

Jis buvo visiškai nejudrus ir Aurelija galvojo, kad tai yra gatvės atlikėjas, imituojantis statulą.

He was completely still, and Aurelija thought he was a street performer mimicking a statue.

Beje, statula buvo labai realistiškai išvaizdi, o jos veidas – lyg tikro poeto.

Moreover, the statue looked very realistic, and its face resembled that of a real poet.

Aurelija priėjo prie "statulos" ir tarė: "Labas, labai įspūdingai atrodai!

Aurelija approached the "statue" and said, "Hello, you look very impressive!

Ar galiu tau nupirkti gėrimą, kaip padėką už šį meną?

Can I buy you a drink as a thank you for this art?"

"Netoliese stovėjusi Giedrė negalėjo susilaikyti nuo juoko.

Giedrė, who was standing nearby, couldn't help but laugh.

Ji dirbo greta esančiame muziejuje ir žinojo šį paminklą kaip savo penkis pirštus.

She worked at the museum next door and knew this monument like the back of her hand.

"Gerbiamoji, tai yra mūsų garsaus lietuviško poeto skulptūra," šypsojosi ji.

"Madam, this is a sculpture of our famous Lithuanian poet," she smiled.

Aurelijai susiraukė kaktos.

Aurelija blushed.

Ji pasijuto nepatogiai.

She felt uncomfortable.

"O, atleiskite!

"Oh, I'm sorry!

Aš tikrai nesupratau!

I really didn't understand!"

" – išgąsdinta tarstelėjo Aurelija.

she stammered, feeling frightened.

"Tik nesijaudink," ramino Giedrė, "ne pirmą kartą čia tokią klaidą matau.

"Don't worry," reassured Giedrė, "I've seen this mistake here more than once.

O beje, mano vardas Giedrė!

By the way, my name is Giedrė!"

"Aurelija atsipalaidavo.

Aurelija relaxed.

Jonas šypsojosi ir pritarė:"Patikėk manimi, tikrai ne vienas jau čia bandė pasikalbėti su poeto skulptūra.

Jonas smiled and agreed, "Believe me, you're not the first one to try to talk to the poet's sculpture.

Tai yra vienas iš senamiesčio pokštų.

It's one of the old town's jokes."

"Tada, pavakare, jie visi trise nusprendė eiti į artimą kavinę, kurioje Giedrė papasakojo dar daug senamiesčio istorijų.

That evening, the three of them decided to go to a nearby café where Giedrė shared many more stories about the old town.

Aurelija nuo širdies juokėsi dėl savo klaidos ir džiaugėsi, kad galėjo susipažinti su naujais žmonėmis ir išmokti daugiau apie Vilniaus senamiestį.

Aurelija laughed heartily at her mistake and was happy to have met new people and learned more about the old town of Vilnius.

Nuo to vakaro, kai tik Aurelija grįždavo į Vilnių, visada užsukdavo pasisveikinti su "gyvu" poeto paminklu ir naujais draugais, kurie ją tokia šilta šypsena sutikdavo.

From that evening on, whenever Aurelija returned to Vilnius, she always stopped by to greet the "living" poet monument and the new friends who warmly welcomed her with a smile.

Ir nors jos susitikimas su skulptūra buvo netikėtas, iš jo išsirutuliojo tikra draugystė ir begalė įdomių istorijų, kurias Aurelija vėliau pasakojo savo gimtajame mieste, šiltai prisimindama savo nuotykį Vilniaus senamiestyje.

Although her encounter with the sculpture was unexpected, it resulted in a true friendship and countless interesting stories, which Aurelija later shared in her hometown, fondly remembering her adventure in Vilnius' old town.