Šiltą pavasario rytą trys draugai – Giedrė, Jurgis ir Rasa – nusprendė išvykti žvejoti.

On a warm spring morning, three friends – Giedrė, Jurgis, and Rasa – decided to go fishing.

Juos viliojo Nerio upės ramybė ir gandas, kad joje gausu žuvų.

They were drawn to the tranquility of the Neris River and the rumor that it was teeming with fish.

Jie pasiruošė meškeres, sumuštinį ir kibiro pilną vilionių.

They prepared their fishing rods, sandwiches, and a bucket full of bait.

Atvykę prie upės, su didelėmis viltimis mėtė savo meškeres į vandenį.

Upon reaching the river, they eagerly cast their lines into the water with high hopes.

Jurgis buvo savimi labai patenkintas.

Jurgis was very pleased with himself.

Jis buvo įsitikinęs, kad šiandien pagaus didžiausią žuvį.

He was convinced that today he would catch the biggest fish.

Laikrodis tiksliai sukosi, tačiau visi jaučgudavo tik mažų žuvyčių dantukus, bet nieko rimtesnio.

The clock kept ticking, but everyone only felt nibbles from small fish, nothing more significant.

Rasa jau pagavo kelias vištytes, o Giedrė net smagurą.

Rasa had already caught a few minnows, and Giedrė even snagged an old boot.

Bet Jurgis dar nieko nebuvo sugavęs.

But Jurgis had not caught anything yet.

Vėliau, kai saulė aukščiau pakilo, Jurgio meškerė staiga pasilenkė it lankas.

Later, as the sun rose higher, Jurgis's fishing rod suddenly bent like a bow.

Jis su šūksniais tarstelėjo: „Dabar jau tikrai!

With shouts of excitement, he exclaimed, "This is it!

Didžiulė žuvis!

A huge fish!"

“ Ir jis ėmė traukti meškerę su tokiu jėgumu, lyg tą žuvį būtų reikėję ištraukti nemirtingą.

He started reeling in the line with such force, as if he needed to pull out an immortal fish.

Giedrė ir Rasa sustojo stebėti, įsitikinę, kad tai bus įvykis, kurio net google neras.

Giedrė and Rasa stopped to watch, convinced that this would be an event no search engine could find.

Bet kai Jurgis ištraukė savo „gaudymą“, visi liko apstulbę.

But when Jurgis pulled in his "catch," everyone was amazed.

Ant kabliuko kabėjo senas, pasmirusi batai.

Hanging from the hook was an old, lifeless boot.

Jis buvo tiek daug pasitraukęs, kad net kilo iš vandens ir šmėžavo ore.

It had been submerged for so long that it even splashed water and oozed in the air.

Jurgio veidas iš pradžių paraudo, tada numbalo, ir visi pradėjo juoktis taip, kad net skrandžiai pradėjo skaudėti.

Jurgis's face first turned red, then pale, and everyone began laughing so hard that their stomachs hurt.

Rasa sakė, kad tai bus geriausias žvejybos trofėjus, o Giedrė šmaikštavo, kad tuos batus reikėtų pasilikti kaip atminimą.

Rasa said it would be the best fishing trophy, while Giedrė joked that they should keep the boot as a memento.

Jurgis juokais piktinomės, bet ir pats susijuokė.

Jurgis pretended to be annoyed, but then he too started laughing.

Nors jis nenorėjo to pripažinti, šitas netikėtas radinys davė jiems visiems labai gerą moodį.

Even though he didn't want to admit it, this unexpected find gave them all a great mood.

Po šios įvykio, jie nutarė grįžti namo.

After this incident, they decided to head back home.

Nors žvejyba nebuvo itin sėkminga, jie patyrė kvapą gniaužiantį nuotykį prie upės.

Though the fishing was not very successful, they had experienced a thrilling adventure by the river.

Prieš išeidami, Jurgis metė batus atgal į Nerį, galvodamas, kad galbūt kitą kartą kazkas kitas sugaus šią ypatingą „žuvį".

Before leaving, Jurgis threw the boot back into the Neris, thinking that maybe someone else would catch this special "fish" next time.

Kartu paragavę meškere patirta laimikio – bendrystės ir juoko skonio – Giedrė, Jurgis ir Rasa paliko upę su šiltais širdyse ir nauja puikia istorija, kurių ateityje juos visada šiltai sušildys ir primins, kad iškyla iš klaidų mes dažnai gauname geriausią gyvenimo dovaną – draugystę ir šypsenas.

Having shared the taste of camaraderie and laughter through their fishing experience, Giedrė, Jurgis, and Rasa left the river with warm hearts and a new great story, which would always warmly remind them that from mistakes, we often get life's best gifts – friendship and smiles.