Vieną gražų vasaros rytą trojulė draugų - Giedrė, Jonas ir Dalia - susitarė pasivaikščioti po Vilniaus senamiestį.

One beautiful summer morning, a trio of friends - Giedrė, Jonas, and Dalia - decided to take a walk through the old town of Vilnius.

Švytinti saulė virš Gedimino pilies stebuklingai dažė senovinius pastatus ir siauras gatveles, sukurdama žaismingas šešėlių figūras ant žvyrkelių.

The shining sun above Gediminas Castle magically painted the ancient buildings and narrow streets, creating playful shadows on the cobblestones.

Giedrė buvo jauna, išdykusi mergina, visada pilna draugiškumo ir keistų idėjų.

Giedrė was a young, spirited girl, always full of friendliness and quirky ideas.

Jonas, kiek ramesnis, bet visada pasirengęs nusteigti draugais savo pupelių humoro jausmu.

Jonas was a bit more tranquil, but always ready to liven up the group with his sense of humor.

Dalia – rimta ir protinga, dažnai laikydavo draugus ant žemės, kai jų fantazijos skristi norėdavo per aukštai.

Dalia was serious and intelligent, often grounding her friends when their fantasies wanted to fly too high.

Senamiestyje, tarp akmenų grindinių ir spalvingų barokinių bažnyčių, stovėjo vienas iškilių Lietuvos asmenybių – poeto – paminklas.

In the old town, among the stone pavements and colorful baroque churches, stood a monument to one of Lithuania's prominent figures - a poet.

Akmens poetas, svariai pasilenkęs, atrodė tarsi bet kurią akimirką pradės kalbėti išmintingus žodžius.

The stone poet, leaning heavily, looked as if he would start speaking wise words at any moment.

Giedrė, pastebėjusi jį, negalėjo atsispirti galimybei pradėti „pokalbį“.

Giedrė, noticing him, couldn't resist the opportunity to start a "conversation".

Be jokios baimės ji priėjo prie paminklo ir, linksmai sukikendama, tarė: „Sveikas, poete!

Fearlessly, she approached the monument and, with a cheerful gesture, said, "Hello, poet!

Ką šiandieną gražaus rašai?

What beautiful words are you writing today?"

“ Nekenčiama aplinka ir rytas dar ankstyvas buvo, mažai žmonių ten buvo, todėl Giedrė galėjo sau leisti truputį išdykauti.

The environment was unwelcoming, and the morning was still early, with few people around, so Giedrė could afford to be a little reckless.

Nuo šalies stebėdami Jonui su Dalia ši situacija pasirodė labai juokinga.

Watching from the sidelines, this situation seemed very funny to Jonas and Dalia.

Jonas negalėjo sau padėti ir pradėjo tyliu juoku drebėti, o protingoji Dalia iš pradžių draugę žiūrėjo nustebusiai, bet paskui pasidavė grupės džiaugsmui ir šyptelėjo.

Jonas couldn't help but start silently shaking with laughter, and intelligent Dalia initially looked at her friend with surprise, but then succumbed to the group's joy and smiled.

Jie slėpėsi už artimiausio kampo, onkludi šniokščianti žiūrėjo Giedrės vaidybą.

They hid behind the nearest corner, discreetly watching Giedrė's performance.

"Nors tu ir akmuo, bet tavi akys kaip gyvos", - šypsojosi Giedrė, nesuprasdama, kad bendrauja ne su gyvu žmogumi.

"Although you are a stone, your eyes are as lively as ever," Giedrė chuckled, not realizing she was interacting with an inanimate object.

Po menką laiko tyla, Giedrė suprato, kad buvo apsigavusi, kai išgirdo savo draugų juoką.

After a short while, Giedrė realized that she had been mistaken when she heard her friends' laughter.

Suraudusi ji atsisuko ir viską suprato.

Turning red, she turned around and understood everything.

Draugai nubėgo prie Giedrės, vis dar prikimšti nuo juoko.

Her friends ran to Giedrė, still bursting with laughter.

"Tu tikrai puikiai bendrauji net su akmenimis!

"You definitely have a way with even rocks!"

" - susirinko Jonas.

Jonas exclaimed.

„Ar jis tau atsakė?

"Did he answer you?"

“ - negalėjo sustoti Dalia.

Dalia couldn't stop herself.

Giedrė, nors ir buvo pakrikštyta, nenusivylė.

Although initially embarrassed, Giedrė was not disappointed.

"Ir jūs abu!

"And both of you!"

" - juokdamasi atsakė Giedrė, - "Galvojau, kad kas nors gali pamanyti, jog tai gera vieta įkvėpimui gauti, net jei tai tik akmuo.

Giedrė responded, laughing, "I thought that someone might think it's a good place to get inspired, even if it's just a stone."

"Pasijuokę draugai susikibo už peties ir toliau leidosi gatvėmis, tyrinėdami kitus lobių kampelius, kurie jų laukė Vilniaus senamiesčio plėšyje.

The laughing friends linked arms and continued to wander through the streets, exploring other hidden corners that awaited them in the heart of the Vilnius old town.

Dalyje įspūdžių, naujų istorijų ir pakilios draugystės, jie įrodė, kad net mažiausia klaida ar nesusipratimas gali tapti šaltiniu gerai nuotaikai ir šiltiems prisiminimams.

Through a mix of impressions, new stories, and uplifting friendship, they proved that even the smallest mistake or misunderstanding can become a source of good mood and warm memories.