Vieną šiltą vasaros vakarą Vilniaus senamiestyje, žmonės rinkosi į Didžiąją aikštę, kur turėjo įvykti kasmetinis lietuvių liaudies šokių pasirodymas.

One warm summer evening in the Old Town of Vilnius, people gathered in the main square for the annual Lithuanian folk dance performance.

Tarp susirinkusiųjų buvo ir Marius su savo dviem draugais – Jurgita ir Linas.

Among the crowd were Marius and his two friends – Jurgita and Linas.

Marius buvo vidutinio ūgio jaunuolis su šviesiais plaukais, o šiandien jis atrodė ypač iškilmingai.

Marius was a young man of average height with light hair, and today he looked especially solemn.

Jis neišmanė šokių, bet visada stebėjosi, kaip šokėjai juda kaip vienas.

He wasn't skilled in dancing, but he was always fascinated by how the dancers moved as one.

Jurgita buvo šiltos širdies ir šviesios šypsenos mergina.

Jurgita was a warm-hearted and bright-smiled girl.

Ji mėgo šokti ir laukė šios vakaro šventės.

She loved to dance and was looking forward to the evening's celebration.

Linas – ūmaus proto bičiulis, turėjome neeilinį humoro jausmą ir visada buvo pasiruošęs juokauti.

Linas was a quick-witted friend, with an unusual sense of humor and always ready to joke.

Kol šokėjai ruošėsi pasirodymui, kompanija kalbėjosi apie dienos įspūdžius, žavėjosi saule, leidžiančią auksinius spindulius ant katedros bokšto.

While the dancers were preparing for their performance, the trio talked about their day's experiences, admired the sun casting its golden rays on the cathedral's tower.

Netrukus muzika pradėjo žaisti, šokėjai sukosi ratu, o jų spalvingi kostiumai mirgėjo auksiniuose saulės spinduliuose.

Soon the music started playing, the dancers formed a circle, and their colorful costumes shimmered in the golden sunbeams.

Marius, prisiglaudęs prie fontano, atidžiai stebėjo pasirodymą, o tada, nejučia, tarsi magiška jėga pritraukiami, žengė į šokio aikštelę.

Marius, leaning against the fountain, carefully watched the performance, and then, as if by some magical force, he was drawn into the dance floor.

Jis bandė kartoti šokėjų judesius, tačiau jo kojos atrodė sankabos su mintimis ir judėjo visiškai kitaip.

He tried to mimic the dancers' movements, but his legs seemed to be out of sync with his thoughts and moved completely differently.

Netikėtai muzika pakilo ir Marius, nesuvaldydamas kūno, pradėjo šokti savo keistą šokį.

Suddenly, the music picked up, and unable to control his body, Marius began to dance his own peculiar dance.

Jis mėtydavosi kojomis, rankomis, sukosi kaip vėjas, o tada ištiesdavo kojas taip, kaip niekas kitas.

He flailed his legs, arms, spun like the wind, and then stretched out his legs in a way no one else did.

Tai buvo šokis, kokį žmonės dar nematė – šokis, kuris neturėjo jokių taisyklių.

It was a dance unlike anything people had seen – a dance that had no rules.

Žiūrovai pradėjo juoktis, jų gūžtelėjimas perėjo į garsų kikentimą.

The audience began to laugh, their chuckles turning into loud laughter.

Jurgita ir Linas taip pat negalėjo nustoti juoktis, matydami, kaip Marius neapsikentęs šokio lynai sujaukia visą pasirodymą.

Jurgita and Linas also couldn't stop laughing, seeing how Marius' determined dance moves disrupted the entire performance.

Bet štai staigmena – šokėjai, supratę, kad neįmanoma nustoti šou, pradėjo kartoti Mario judesius.

But then, a surprise – the dancers, realizing it was impossible to stop the show, began to mimic Marius' movements.

Ir taip visi drauge, lyg juokingų šešėlių teatras, šoko Mario sugalvotu šokiu.

And so, all together, like a theater of comical shadows, they danced to Marius' invented dance.

Aikštė virto judančių žmonių jūra, o juokas dūzgė oru kaip vasaros perkūnija.

The square turned into a sea of moving people, and the laughter thundered through the air like a summer storm.

Vakaras baigėsi ovacijomis.

The evening ended with applause.

Marius buvo pripažintas nakties herojumi.

Marius was hailed as the hero of the night.

Nors jo intencija buvo tik pamėginti šokti, jis sukūrė neįtikėtiną šventės akimirką, kuri įsiminė visiems.

Though his intention was just to try dancing, he created an incredible moment of celebration that everyone remembered.

žmonės kalbėjo apie šį vakarą ilgai, o Marius, Jurgita ir Linas kiekvienais metais sugrįždavo į tą pačią aikštę, kad prisimintų neįtikėtiną vakarą, kai šokis ir juokas susiliejo į vieną.

People talked about this evening for a long time, and every year, Marius, Jurgita, and Linas returned to the same square to remember the incredible evening when dance and laughter merged into one.