Vilniaus senamiesčio širdyje, saulėtam pavasario rytui budint miestą, Marius su drauge Gabija lėtai vaikščiojo akmenimis grįstomis gatvėmis.

In the heart of the old town of Vilnius, as the sunny spring morning awoke the city, Marius and his friend Gabija strolled slowly through the cobblestone streets.

Marius visada mėgo staigmenas, o senamiestis jų pilnas buvo.

Marius always loved surprises, and the old town was full of them.

Netikėtai, tarp parduotuvėlių ir kavinių, aikštėje, jis pamatė keistą statulą.

Suddenly, among the shops and cafes, in the square, he saw a strange statue.

Pasakojama, kad Vilniaus senamiestyje gyvena tikri stebuklai, bet ši „statula“ atrodė per daug gyva.

It is said that real miracles live in the old town of Vilnius, but this "statue" looked too lifelike.

Aptraukta bronzos spalvos dažais, ji laikė nejudamą pozą.

Painted in bronze colors, it held a motionless pose.

"Gabija, pažiūrėk," – sušuko jis.

"Gabija, look," he exclaimed.

Marius priėjo prie „statulos“ ir pradėjo šnekėti: "Kaip keista, kad tokia graži skulptūračia yra čia.

Marius approached the "statue" and began to speak: "How strange that such a beautiful sculpture is here.

Ar manai, ji sena?

Do you think it's old?"

"Statula nieko neatsakė.

The statue said nothing.

Gabija šypsojosi, stebėdama Marį.

Gabija smiled, watching Marius.

Jis pakartojo savo klausimą garsiau, tačiau vis tiek – tyli statula tik stovėjo be jokio judesio.

He repeated his question louder, but still – the silent statue just stood without any movement.

Marius nesuprato, kas vyksta, ir pagalvojo: "Gal ji tikrai tikra?

Marius didn't understand what was happening and thought, "Maybe it is really real?"

" Jis vos palietė bronzinio žmogaus ranką ir staiga statula pajudėjo!

He barely touched the bronze man's hand, and suddenly the statue moved!

Marius šoko atgal, o statula – tai gatvės artistas – pradėjo juoktis.

Marius jumped back, and the statue – a street artist – began to laugh.

"Marius, tai gyvas žmogus!

"Marius, it's a living person!"

" – Gabija negalėjo nustoti šypsotis.

Gabija couldn't stop smiling.

Marius pasijuto kvailai, bet visi juokėsi kartu su juo.

Marius felt foolish, but everyone laughed along with him.

Gatvės artistas buvo meistriškas savo amatą ir sugebėjo visus pralinksminti.

The street artist was a master of his craft and managed to amuse everyone.

Aikštėje susirinko minia žmonių, džiaugsmingai stebinti, kaip Marius suglumęs pripažįsta savo klaidą.

A crowd of people gathered in the square, happily watching as Marius, bewildered, admitted his mistake.

Bet netrukus jis pasijuto šiltoje bendruomenėje, kur visi buvo suvienyti šypsena ir linksmybėmis.

But soon he felt part of a warm community where everyone was united by smiles and laughter.

Po šio nuotykio Marius su Gabija ėjo per Vilniaus senamiestį, juokais primindamas, kad stebuklai čia – kasdienybė, o kartais tie stebuklai gali net šokiruoti.

After this adventure, Marius and Gabija walked through the old town of Vilnius, jokingly reminding each other that miracles here are a part of everyday life, and sometimes those miracles can even stun you.

Jie suprato, kad net pačios keisčiausios situacijos gali virsmi įsimintinais momentais ir naujos draugystės pradžia.

They realized that even the most peculiar situations can turn into memorable moments and the beginning of new friendships.

Nuo šiol, eidami pro kiekvieną "statulą", jie kruopščiai žiūrėjo, ar ji tikrai negyva.

From then on, passing by every "statue," they carefully looked to see if it was really lifeless.

Ir kasdien, širdyje nešdamiesi šią smagią istoriją, jie vaikščiojo po Vilniaus senamiestį, kur kiekviena gatvė ir aikštė pasakojo savo stebuklingą pasaką.

And every day, carrying this fun story in their hearts, they strolled through the old town of Vilnius, where every street and square told its own magical tale.