Paslaptinga muzika aidėjo Vilniaus senamiesčio gatvėse.

Mysterious music echoed through the streets of Vilnius Old Town.

Lukas ir Gabija tyrinėjo šį istorinį miesto kampelį, galvodami, kad tai bus dar viena paprasta pasivaikščiojimų popietė.

Lukas and Gabija were exploring this historic corner of the city, thinking it would be just another simple afternoon stroll.

Senamiesčio akmenimis grįstos gatvelės alsavo praeities šurmulių aidais.

The cobblestone streets of the Old Town reverberated with echoes of past bustling.

Saulė ką tik buvo praslinkusi už Didžiosios sinagogos bokštą, kai Lukas pastebejo kažką keisto.

The sun had just passed behind the tower of the Great Synagogue when Lukas noticed something peculiar.

Ant Pilies gatvės plytelių, greta garsaus Literatų sienos abstrakčio meno kūrinio, stovėjo neįprastai tikroviška statula.

On the cobblestones of Pilies Street, next to the famous Literary Wall's abstract artwork, stood an unusually lifelike statue.

Ji buvo tokia detali, kad netgi pečių juosmens linija subtiliai imitavo žmogaus kūno formas.

It was so detailed that even the subtle curves of the human body were intricately mimicked.

Gabija nusuko į šalutinę gatvelę žiūrėti paslaptingų parduotuvėlių langų, o Lukas priėjo prie „statulos“.

Gabija turned down a side street to gaze at the mysterious shop windows, while Lukas approached the "statue".

Jį stebino, kaip tobulai atrodanti statula įsiliejo į seną architektūrą.

He was amazed at how perfectly the statue blended in with the old architecture.

„Kaip nuostabiai čia viskas sukurtą...“, tyliai, tik sau, sušnibždėjo Lukas.

How wonderfully everything is created here... Lukas murmured quietly to himself.

Visiškai nepaisant, kad statula gali būti tik meninis objektas, Lukas tyliai tarė: „Sveiki, pone. Ar galėtumėte pasakyti, kur yra Artūro gatvė?“

Although the statue could only be an art piece, Lukas whispered, "Hello, sir. Could you tell me where Artūro Street is?"

Žinoma, atsakymo nebuvo.

Of course, there was no response.

Tačiau, Lukas neprarado vilties ir pakartojo klausimą garsiau, manydamas, kad galbūt jo neišgirdo.

Nevertheless, Lukas didn't lose hope and repeated the question louder, thinking perhaps he hadn't been heard.

Staiga „statula“ sudrebėjo ir lėtai pavertė galvą į Luką.

Suddenly, the "statue" trembled and slowly turned its head towards Lukas.

Luko veidas sušvito nuostabos spinduliais, o širdis pradėjo mušti kaip iš proto.

Lukas's face lit up with amazement, and his heart began to race.

Statula vis dėlto buvo gyvas gatvės artistas, o ne akmens kūrinys.

The statue turned out to be a living street performer, not a stone sculpture.

„Oh! Atsiprašau, nemaniau, kad jūs gyvas“, – sumišęs atsiprašinėjo Lukas.

Oh! I'm sorry, I didn't realize you were alive, Lukas apologized, feeling embarrassed.

Gatvės artistas tik šypsodamasis linktelėjo ir gražuoliškai pamojavo ranka, tarsi kviesdamas Luką šokti.

The street performer just smiled and gracefully waved his hand, as if inviting Lukas to dance.

Sumišęs ir tuo pačiu sužavėtas vyko pas Gabiją.

Confused yet charmed, Lukas went to find Gabija.

„Gabija, turime pažiūrėti šį artistą! Jis nepaprastas!“, – sakė jis, kai rado ją betarpiškai admiraluojančią rankų darbo papuošalus vienoje parduotuvytėje.

Gabija, we have to watch this performer! He's extraordinary! he said, finding her admiring handmade jewelry in a nearby shop.

Tai buvo pirmasis kartas, kai Lukas buvo toks nustebintas gatvės teatro.

It was the first time Lukas had been so amazed by street theater.

Gabija, pažiūrėjusi į artistą, negalėjo nustoti juoktis iš Luko reakcijos.

Looking at the performer, Gabija couldn't stop laughing at Lukas's reaction.

„Tai gražu, kad mūsų mieste yra vietos menui ir kūrybai. Ne kiekvieną dieną sutinki gyvas statulas!“, šypsodamasis tarė Lukas.

It's beautiful that our city has a place for art and creativity. You don't come across living statues every day! Lukas said with a smile.

Abu praleido likusią dienos dalį stebėdami įvairias gatvės pasirodymus, leisdami laiką kartu ir džiaugdamiesi miesto, kuriame gyvena, grožiu ir meniškumu.

They spent the rest of the day watching various street performances, enjoying the beauty and artistry of the city they lived in.

Luka ir Gabija pasiėmė iš tos dienos pamoką – kad niekada nereikėtų priimti nieko už gryną pinigą ir kad Vilniaus senamiestyje galima rasti stebuklų, kurių net nesitikėtum.

Lukas and Gabija took away a lesson from that day – to never take anything at face value and that in Vilnius Old Town, one can find unexpected wonders.