Hedgehog Hijinks: A Vilnius Adventure
FluentFiction - Lithuanian
Hedgehog Hijinks: A Vilnius Adventure
Gintaras šiltą rudenio dieną vaikščiojo po Vilniaus senamiestį.
Gintaras strolled through the Old Town of Vilnius on a warm autumn day.
Senamiesčio plytų namai ir siauros akmeninės gatvelės visada jo žavėjo.
The old town's brick houses and narrow cobblestone streets always fascinated him.
Stiklinės parduotuvių vitrinos švytėjo saulėje, ir kiekvienas praeivis rodėsi laimingas.
The glass storefronts of the shops were gleaming in the sun, and every passerby seemed happy.
Tuo metu Rūta, miela mergina su ilgais šviesiais plaukais, sėdėjo ant suoliuko prie Šv. Onos bažnyčios ir ką tik atidarė mažą juodą krepšelį.
Meanwhile, Rūta, a lovely girl with long light hair, sat on a bench near the Church of St. Anne and had just opened a small black bag.
Jos augintinis ežiukas, kurį ji vadino Ramūnu, šiandien turėjo pirmą išvyką į miestą.
Her pet hedgehog, whom she named Ramūnas, was having his first outing in the city today.
Gintaras nuėjo pro Rūtą, bet tą akimirką, Rūta pasislėpė už kampo, kad atsakyti į skambutį.
Gintaras walked past Rūta, but at that moment, Rūta hid behind the corner to answer a call.
Tuo tarpu Ramūnas nusprendė ištirti naująją aplinką ir išsilįso iš krepšelio.
Meanwhile, Ramūnas decided to explore the new surroundings and peeked out of the bag.
Gintaras grįžo, matydamas neįprastą "kepurę" ant suoliuko.
Gintaras returned, seeing the unusual "hat" on the bench.
Nežinodamas, kad tai iš tikrųjų buvo Ramūnas, Gintaras nusišypsojo ir pagalvojo, kaip puikiai ši "kepurė" tiks prie jo naujos striukės.
Unaware that it was actually Ramūnas, Gintaras smiled and thought about how well this "hat" would go with his new jacket.
Jis atsargiai paėmė ežiuką ir pasistatė ant galvos.
He carefully took the hedgehog and placed it on his head.
Tuo metu Rūta grįžo ir pamačiusi, kas vyksta, išgėrė kvapą.
Meanwhile, Rūta returned and upon seeing what was happening, gasped.
Ji sušuko: "Gintarai! Tai ne kepurė, tai Ramūnas!"
She shouted, "Gintaras! That's not a hat, that's Ramūnas!"
Bet Gintaras jau buvo linksniavęs per Gedimino prospektą, mėgindamas susikrauti dėmesį su savo "neįprasta" galvos aksesuare.
But Gintaras had already sauntered down Gediminas Avenue, trying to attract attention with his "unusual" head accessory.
Rūta paleido paskui Gintarą. Žmonės sustodavo ir juokdavosi, matydami, kaip mergina vos spėja iš paskos vyrukui, kurio galvoje – sumišęs ežiukas.
Rūta chased after Gintaras. People stopped and laughed, seeing the girl barely keeping up with the man with a confused hedgehog on his head.
Beįsigilinęs į praeivių komplimentus, Gintaras netrukus pajuto niežulį. Ramūnas bandė išsikovoti laisvę ir švelniai kandžiojo Gintaro galvą.
Distracted by the compliments from passersby, Gintaras soon felt an itch. Ramūnas was trying to break free and gently nibbled Gintaras' head.
Vieną akimirką, pasiekęs Pilies gatvę, Gintaras sustojo, pagalvojo ir suprato, kad keistas niežulys yra daugiau nei kepurės keliamas nepatogumas.
At one moment, as he reached Pilies Street, Gintaras stopped, pondered, and realized that the peculiar itch was more than just the discomfort of a hat.
Galų gale, Dalia, senamiesčio gidė, matydama keistą vaizdą, nusprendė įsikišti.
Finally, Dalia, a tour guide from the Old Town, seeing the strange scene, decided to intervene.
Ji atbėgo prie Gintaro ir atsargiai paėmė ežiuką nuo jo galvos.
She ran up to Gintaras and carefully took the hedgehog off his head.
"Tai ne žaislas, o gyvas padaras", – paaiškino ji.
"This is not a toy, but a living creature," she explained.
Gintaras išsijuokė ir gailėjosi savo kvailumo, Rūta susigrąžino Ramūną, o visi kartu nusifotografavo, kad įamžintų šią beprotišką dieną.
Gintaras laughed and regretted his foolishness, Rūta got Ramūnas back, and they all took a photo together to immortalize this absurd day.
Nuo tos dienos, kiekvieną kartą eidamas pro senamiestį, Gintaras nesustojo pasižiūrėti į kepurės vitrinas, bet Ramūnas tapo jo ir Rūtos amžinu juoko šaltiniu.
From that day on, every time he walked through the Old Town, Gintaras didn't stop to look at hat displays, but Ramūnas became his and Rūta's eternal source of laughter.