Vieną saulėtą popietę, Vilniaus senamiestyje, priešais didingąją Katedrą, vyko kasdienė miesto šurmulys.

One sunny afternoon, in the old town of Vilnius, in front of the magnificent Cathedral, the usual city bustle was taking place.

Žmonės skubėjo, o kavinėse girdėjosi šnekučiavimasis ir juokas.

People were hurrying, and in the cafes, there were murmurs and laughter.

Giedrius, Lina ir Vaidas vaikščiojo šalia, mėgaudamiesi šiltu pavasario oru.

Giedrius, Lina, and Vaidas were walking together, enjoying the warm spring weather.

Tą dieną Giedrius buvo labai laimingas.

That day, Giedrius was very happy.

Jis mėgsta juokauti ir visada randa būdų, kaip pralinksminti savo draugus.

He loves to joke and always finds ways to cheer up his friends.

Kai jie praėjo pro gatvės atlikėją, kuris buvo persirengęs gyva skulptūra ir stovėjo nejudėdamas, Giedrius nepajėgė susilaikyti.

When they passed the street performer, who was dressed as a living statue and stood motionless, Giedrius couldn't resist.

Jis priėjo prie atlikėjo ir, mano damas, kad tai tikra statula, pabandė pradėti tylų pokalbį.

He approached the performer and, thinking it was a real statue, tried to start a silent conversation.

Giedrius šypsojosi ir mojavo rankomis, bandydamas perteikti savo mintis be žodžių.

Giedrius smiled and waved his hands, trying to convey his thoughts without words.

Lina ir Vaidas žiūrėjo iš šono ir nesulaikydami šypsnių, stebėjo, kaip jų draugas visiškai pasiklydo savo pasirodyme.

Lina and Vaidas watched from the side and couldn't help but smile as they observed their friend completely lost in his performance.

Nenumaldomai besišypsančiam Giedriui gatvės atlikėjas staiga judėjo, priversdamas Giedrių sušokti atgal nuo netikėto judesio.

The relentlessly smiling Giedrius suddenly moved back from the unexpected motion of the street performer.

Vaidas ir Lina pradėjo garsiai juoktis, o Giedrius, nors pagautas nelauktai, negalėjo nepakilti į juoką kartu su jais.

Vaidas and Lina began to laugh out loud, and although caught off guard, Giedrius couldn't help but burst into laughter with them.

Pats atlikėjas, pamatęs, kokia džiaugsmo bangos sukėlė jo pokštas, pradėjo šiltai šypsotis ir mostelėjo ranka kaip kviesdamas prisijungti prie šou.

Seeing the waves of joy his prank caused, the performer began to warmly smile and gestured to join the show.

Štai ir trijulė nenusileidžia, pradėdami linksmą šokį kartu su "statula".

And so, the trio didn't back down, starting a lively dance with the "statue."

Jų juokas susipynė su kitų praeivių šypsenomis, o Vilniaus senamiestis tą popietę atgyjo dar labiau.

Their laughter mixed with the smiles of other passersby, and the old town of Vilnius came even more alive that afternoon.

Diena senamiestyje baigėsi nuoširdžiais atsisveikinimais ir žadėjimu sugrįžti čia vėliau.

The day in the old town ended with heartfelt goodbyes and a promise to return later.

Giedrius, iš pradžių kiek suglumęs dėl savo klaidos, dabar džiaugėsi, kad galėjo suteikti dar vieną gražų atsiminimą savo bičiuliams.

Giedrius, initially a bit puzzled by his mistake, now rejoiced in being able to provide another beautiful memory for his friends.

Šis nuotykis Vilniaus senamiestyje tapo viena iš tų istorijų, kuri ilgai bus pasakojama per šeimos pietus ir susitikimus su draugais – istorija apie dieną, kai Giedrius mąstė, kad gali bendrauti su gyva skulptūra, ir visi kartu atrado, kaip nesunku sukelti tikrą džiaugsmo bangą.

This adventure in the old town of Vilnius became one of those stories that will be told at family dinners and gatherings with friends for a long time - a story about the day when Giedrius thought he could communicate with a living statue, and they all discovered together how easy it is to create a real wave of joy.

Taip Vilniaus senamiesčio akmenukai įgavo dar vieną istoriją – istoriją apie draugus, šypsenas ir gyvas skulptūras, kurios juda.

Thus, the cobblestones of Vilnius old town gained another story - a story about friends, smiles, and living statues that move.