Saulė ką tik buvo užlipusi virš senamiesčio stogų, kai Gintaras, Rūta ir Jonas susitiko prieš Vilniaus katedrą.

The sun had just risen above the roofs of the old town when Gintaras, Rūta, and Jonas met in front of Vilnius Cathedral.

Pavasaris buvo atėjęs į miestą, o su juo ir tradicinių švenčių metas.

Spring had come to the city, along with the traditional celebration season.

Šiandien buvo ypatinga diena – lietuvių tautinis festivalis, kai visi vilkėjo gražiausius liaudies kostiumus.

Today was a special day – the Lithuanian national festival, where everyone wore their most beautiful traditional costumes.

Gintaras turėjo dėvėti savo, bet vėlavo, tad greitai ėmė rūbą, manė, kad tai jo ir bėgo pro Katedros aikštę link minios.

Gintaras was supposed to wear his, but he was running late, so he quickly grabbed a costume, thinking it was his, and hurried towards Cathedral Square where the crowd was gathering.

Žmonės skubėjo pasižiūrėti liaudiškų šokių, o Gintaras skubėjo.

People rushed to see the folk dances, and Gintaras rushed too.

Tik sustojęs prie draugų, pamačiusių jo aprangą, pastebėjo, kad kažkas ne taip.

Only when he stopped by his friends, who noticed his attire, did he realize that something was wrong.

Jis buvo apsirengęs Rūtos suknele!

He was wearing Rūta's dress!

Margaspalvė suknelė jam per trumpa, raštuotos pėdkelnės per siauros.

The multi-colored dress was too short for him, and the patterned stockings were too tight.

Rūta išvydusi Gintarą negalėjo nustoti juoktis.

Seeing Gintaras, Rūta couldn't stop laughing.

Net Jonui, paprastai rimtam draugui, susišypsojo veidas.

Even Jonas, usually a serious friend, couldn't help but smile.

"Bet kaip tu galėjai su mano suknele maišyti!

"But how could you confuse my dress with yours!"

" – stebėjosi Rūta.

marveled Rūta.

Gintaras šypsodamasis atsakė: "Ryte buvo tikrai tamsumi, o tavo ir mano kostiumai kartu gulėjo ant sofos".

Smiling, Gintaras replied: "It was really dark in the morning, and your and my costumes were lying together on the couch."

Žmonės susirinko aplink juos, dalijosi juoku ir šiltomis širdimis.

People gathered around them, sharing laughter and warm hearts.

Taip, Gintaras virto festivalio pokštu, bet visi tai priėmė kaip smagų atsitikimą.

Yes, Gintaras became the joke of the festival, but everyone accepted it as a fun incident.

Draugai surado būdą išspręsti situaciją: jie nusprendė mainytis apranga.

The friends found a way to solve the situation: they decided to swap clothes.

Jonas paaukojo savo marškinius Gintarui, o šis, nebesijaudindamas dėl netikusios suknelės, tada jau linksmai šoko su Rūta tarp kitų šventės dalyvių.

Jonas offered his jacket to Gintaras, and without worrying about the mismatched dress, he happily danced with Rūta among the other festival participants.

Šventė tęsėsi su muzika, daina ir bendryste.

The celebration continued with music, song, and camaraderie.

Net ir vėliau, kuomet Gintaras prisiminė šį įvykį, jis visada juokėsi.

Even later, when Gintaras remembered the incident, he always laughed.

Ta diena Vilniaus senamiestyje tapo dar vienu linksmu nuotykiu, kurį draugai ilgai prisimins.

That day in Vilnius Old Town became another joyful adventure that the friends would long remember.