Vieną šiltą pavasario dieną Gediminas nusprendė pasivaikščioti po Vilniaus senamiestį.

One warm spring day, Gediminas decided to take a walk through the old town of Vilnius.

Saulė švietė ir paukščiai čiulbėjo, primindami jam, kad žiema pagaliau baigėsi.

The sun was shining and the birds were chirping, reminding him that winter had finally ended.

Nusprendęs pasigrožėti architektūra, Gediminas užsuko į Pilies gatvę.

Choosing to admire the architecture, Gediminas walked along Pilies Street.

Čia būrėsi turistai, fotografuojantys gražius namus ir bažnyčias.

Here, tourists gathered to capture photos of the beautiful houses and churches.

Tada jis pamatė ją – nuostabią statulą moters figūros prie vienos galerijos.

Then he saw her - a wonderful statue of a woman's figure outside one of the galleries.

Įspūdinga statula buvo taip realistiška, kad Gediminas susipainiojo.

The impressive statue was so realistic that Gediminas got confused.

- Atsiprašau, gal galėtumėte man pasakyti, kur yra Artūro Gedimino kalnas?

"Excuse me, could you tell me where Gedimino Hill is?"

– paklausė jis, nemanėdamas, kad kalba su negyva figūra.

he asked, not realizing he was speaking to an inanimate figure.

Aišku, statula neatsakė.

Of course, the statue did not respond.

Gediminas pasijuto kiek kvailai, bet manė, kad galbūt mergina tiesiog yra užsisvajojusi ar kurčia.

Gediminas felt a bit silly, but thought that perhaps the girl was just daydreaming or deaf.

- Atrodo, labai įdomiai stovi čia.

"You seem to be standing very interestingly here.

Turistai turbūt dažnai sustoja pagrožėtis, - tęsė jis, nusijuokdamas pats sau.

Tourists probably often stop to admire,” he continued, laughing at himself.

Tuo metu pro šalį ėjo Ričardas ir Laima- du Gedimino draugai.

Meanwhile, Gediminas' friends Ričardas and Laima were walking by.

Jie pamatė Gediminą, kalbantį su statula, ir negalėjo susilaikyti nuo juoko.

They saw Gediminas talking to the statue and couldn't help but burst into laughter.

- Gedimina, su kuo čia plepi?

"Gediminas, who are you chattering with?"

– iš kartos klausė Ričardas.

Ričardas immediately asked.

Kai Gediminas suprato savo klaidą, jam taip pat tapo juokinga.

When Gediminas realized his mistake, he found it just as funny.

Jis suprato, kaip kvailai atrodo kalbėdamas su statula, kuri negalėjo atsakyti.

He realized how silly he looked talking to a statue that couldn't respond.

- Aš tik bandžiau užmegzti pokalbį, bet, regis, mano pašnekovė yra akmeninis paukštis, - tarė Gediminas, nesustodamas juoktis.

"I was just trying to strike up a conversation, but it seems my companion is a stone bird," Gediminas said, laughing uncontrollably.

Laima švelniai palytėjo Gedimino ranką ir tarė:- Kiekvienam pasitaiko nesusipratimų.

Laima gently patted Gediminas' hand and said: "Everyone encounters misunderstandings.

Svarbiausia yra mokėti juoktis iš savęs.

The most important thing is to be able to laugh at yourself.

Be to, dabar turime puikią istoriją, kurią galėsime pasakoti draugams.

Besides, now we have a great story to tell our friends."

Tądien jie ilgai juokėsi prie tos statulos ir leido laiką drauge, mėgaudamiesi senamiesčio vaizdais ir pasakojimais.

That day, they laughed for a long time at the statue and spent time together, enjoying the sights and stories of the old town.

O Gediminas įsitikino, kad kartais net ir neįprastas nesusipratimas gali tapti geriausia dienos pradžia.

Gediminas became convinced that sometimes even an unusual misunderstanding can become the best start to the day.