Trakų pilyje, tarp viduramžių mūrų ir legendų, kartą vyko neeilinis nuotykis.

In Trakai Castle, amidst medieval walls and legends, an extraordinary adventure once took place.

Pasakojimas prasideda vieną rudenį, kai lapai nusidažė auksiniais ir raudonais atspalviais, o ežeras prie pilios tykiai šnabždėjo senas istorijas.

The story begins on a fall day, when leaves were painted in golden and red hues, and the lake by the castle quietly whispered old tales.

Marius, vyrukas su gyvomis akimis ir nuolatine šypsena, buvo tikras istorijos mėgėjas.

Marius, a man with lively eyes and a constant smile, was a true history enthusiast.

Jis, kaip ir jo draugai Jurgis ir Giedrė, nusprendė išnaudoti savaitgalį ir apžvelgti Trakų pilį - puikų viduramžių architektūros pavyzdį.

He, along with his friends Jurgis and Giedrė, decided to make the most of the weekend and visit Trakai Castle - a splendid example of medieval architecture.

Apsilankymas prasidėjo paprastai.

The visit began uneventfully.

Jie žvalgėsi po didingą pilį, klausėsi gido pasakojimo apie būsenas ir karus, o Marius bandė įsijausti į laikus, kai pilies sienos buvo gyvos ir pilnos rūmų gyventojų.

They admired the grand castle, listened to the guide's narration about battles and sieges, and Marius tried to immerse himself in the times when the castle walls were alive and filled with inhabitants.

Taip, klaidžiodami tarp praeities šešėlių, draugai pasiekė didingą riterių salę, kurioje stovėjo įvairūs manekenai, aprengti autentiška viduramžių kalavijų ir šarvų įranga.

Thus, wandering among the shadows of the past, the friends reached the magnificent knights' hall, where various mannequins were dressed in authentic medieval swords and armor.

Stebėjimas virto tylos minutėmis, o tada - netikėta scena.

Observation turned into moments of silence, and then - an unexpected scene.

Marius, visiškai įsitraukęs į istorines meditacijas, pastebėjo vieną ypatingai realistiškai atrodantį manekeną pilnoje riterio ekipuotėje.

Marius, completely engrossed in historical contemplation, noticed a particularly realistic-looking mannequin in full knight's armor.

Vyrukas, pamiršęs viską aplinkui, nusprendė "pagerbti" garbingą riterį ir pradėjo monologą, lyg tai būtų seno laikmečio didvyris.

Forgetting everything around him, he decided to "pay tribute" to the honorable knight and began a monologue, as if he were a hero from ancient times.

"Mielas riteri, kaip sunku praeiti Tau šių laikų žabangas," - kalbėjo Marius draugiškai šypsodamasis ir visiškai nesusimąstęs, kad jo pašnekovas yra tik manekenas.

"Dear knight, how difficult it is to pass through these modern blabberings," Marius spoke with a friendly smile, completely unaware that his interlocutor was just a mannequin.

Jurgis ir Giedrė, supratę klaidą, pradėjo slopinti savo juoką.

Jurgis and Giedrė, realizing the mistake, began to suppress their laughter.

Kiti piligrimai, pasigirdę neįprastą pokalbį, taip pat sustojo stebėti vaizdelį.

Other pilgrims, hearing the unusual conversation, also stopped to witness the scene.

Po keleto minučių, Marius suprato savo nesusipratimą, iš pradžių įsisiautėjus, bet pamačius draugų ir minios šypsena, jis taip pat pradėjo juoktis.

After a few minutes, Marius realized his misunderstanding, initially feeling embarrassed, but upon seeing the smiles of his friends and the crowd, he also began to laugh.

"Ir vėl, mielieji," - su šypsena tarė Jurgis, "istorija gyva - štai mūsų Marius gyvas įrodymas, kad praeitis visada šalia mūsų, net jei kartais tik šarvoje!

"And once again, dear friends," Jurgis said with a smile, "history is alive - here's our Marius, living proof that the past is always with us, even if sometimes only in armor!"

"Pokalbis su manekenu virto anekdotu, kurį draugai ilgai minėjo.

The conversation with the mannequin turned into an anecdote that the friends remembered for a long time.

Marius, nors ir šiek tiek sujauktas, buvo laimingas, kad suteikė šiek tiek linksmybių draugams ir, svarbiausia, įsimylėjo Trakų pilį ir jos istorijas dar labiau.

Though a bit confused, Marius was happy to have provided some amusement for his friends and, most importantly, to have fallen even more in love with Trakai Castle and its stories.

Nors tas netikras riteris niekada neatsakė į Marių kreipimąsi, jis tyliai suteikė busimą istoriją pasakoti - apie dieną, kai gyvas žmogus pamiršo skirtumą tarp praeities ir dabarties, o jo draugai gavo priežastį šypsotis kaskart, kai prisimindavo tą neįprastą kelionę į Trakų pilį.

Although the fake knight never responded to Marius' address, it quietly provided a future story to tell - about the day when a living person forgot the difference between the past and the present, and his friends got a reason to smile every time they remembered that unusual journey to Trakai Castle.