Vieną gražią saulėtą dieną Marius, Rūta ir Giedrė nusprendė nuvykti į Trakų pilį.

One beautiful sunny day, Marius, Rūta, and Giedrė decided to visit Trakai Castle.

Senovės sienos ir rami ežero vandens blizgesys veikė juos magiškai.

The ancient walls and the calm shimmer of the lake water had a magical effect on them.

Jie pasirinko gražiausią pikniko vietą prie pilios, ant žolės, kur galėjo mėgautis saulės spinduliais ir nuostabiu vaizdu.

They chose the most beautiful picnic spot by the castle, on the grass, where they could enjoy the sunlight and the stunning view.

Rūta buvo atsakinga už maistą ir išsitraukė iš pintinės keptų cepelinų, kuriuos ji pati buvo pagaminusi tą rytą.

Rūta was in charge of the food and pulled out of the basket some cooked cepelinai (potato dumplings), which she had made herself that morning.

Jos cepelinai buvo tobuli – dideli, gražiai formuoti ir kvapą gniaužiantys.

Her cepelinai were perfect—large, beautifully shaped, and mouth-wateringly delicious.

Marius, netyčia pamatęs šiuos cepelinus, išsižiojo ir nustebo.

Marius, accidentally seeing these cepelinai, chuckled and was amazed.

Jis niekada anksčiau nebuvo mačius tokių milžiniškų cepelinų ir pamanė, kad tai paprasti akmenukai.

He had never seen such gigantic cepelinai before and thought they were just simple rocks.

"Oho, Rūta, kokia keista vieta akmenims dėti", - ištarė jis ir nusprendė vieną jų paimti.

"Wow, Rūta, what a strange place to put rocks," he exclaimed and decided to take one of them.

Giedrė matydama, kaip Marius cenšasi paėmė "akmenį", negalėjo susilaikyti ir pradėjo juoktis.

Seeing Marius attempting to take the "rock," Giedrė couldn't help but laugh.

Jos juokas skambėjo taip užkrečiamai, kad net paukščiai prisijungė prie šio džiaugsmo koruso.

Her laughter sounded so contagious that even the birds joined in this chorus of joy.

Rūta iš pradžiu liko suklususi, bet greitai suprato, kad tai tik nesusipratimas, ir šyptelėjo.

Rūta was initially puzzled but quickly realized it was just a misunderstanding and smiled.

"Marius, tai ne akmenys, tai mano pagaminti cepelinai", - paaiškino ji, pasididžiavimas atsispindėjo jos akyse.

"Marius, those aren't rocks, they're the cepelinai I made," she explained, and pride reflected in her eyes.

Supratęs savo klaidą, Marius nusijuokė ir atsiprašė Rūtos.

Realizing his mistake, Marius laughed and apologized to Rūta.

Jis pirmą kartą paragavo Rūtos cepelinus ir jie buvo nuostabūs - minkšti, soči ir pasakiškai skanūs.

He tasted Rūta's cepelinai for the first time, and they were amazing—soft, filling, and magically delicious.

Tą popietę jie linksmai kalbėjosi, dalijosi istorijomis apie Trakų pilį ir pasakojimais apie senųjų baltų mitus.

That afternoon they chatted merrily, shared stories about Trakai Castle, and told tales of ancient Baltic myths.

Juokas ir džiaugsmas lydėjo juos visą dieną, o smagus cepelinų nesusipratimas tapo nauju jų bendrų istorijų žiedu.

Laughter and joy accompanied them all day, and the amusing cepelinai misunderstanding became a new ring in their shared story.

Kai saulė leidosi už ežero, visi trys sutarė, kad anas piknikas prie Trakų pilios bus amžinai atsiminimų knygoje.

As the sun set behind the lake, all three agreed that this picnic by Trakai Castle would forever be in the book of memories.

Jie susėdo ant šiltos žolės, dairėsi į oranžinius debesis ir žinojo, kad tai yra draugystės ir gero maisto magija, kurią prisimins visada.

They sat on the warm grass, looked at the orange clouds, and knew that it was the magic of friendship and good food that they would always cherish.