Nuostabią pavasario dieną, Jonas vaikščiojo Vilniaus senamiestyje.

On a beautiful spring day, Jonas was walking in the old town of Vilnius.

Saulė švietė, vėjas glostė jo veidą.

The sun was shining, and the wind gently stroked his face.

Jonas mėgo istorinius pastatus ir siauras gatveles.

Jonas loved the historical buildings and narrow streets.

Staiga jis pamatė grupę žmonių.

Suddenly, he saw a group of people.

„Ką jie ten daro?“ - Jonas pagalvojo ir priartėjo.

“What are they doing there?” Jonas wondered and approached them.

„Einame į Aušros Vartus,“ pasigirdo balsas.

“We're going to the Gate of Dawn,” a voice said.

Jonas nusprendė prisijungti.

Jonas decided to join them.

Grupė judėjo Gedimino prospekto link.

The group moved towards Gediminas Avenue.

Jonas tyliai ėjo gale.

Jonas walked quietly at the back.

Jis matė senovinius namus ir bažnyčias.

He saw ancient houses and churches.

Vis kažką naujo atrasti, jis mąstė.

Always discovering something new, he thought.

Pakeliui moteris pradėjo aiškinti.

Along the way, a woman started explaining.

„Vienoje vietoje mes sustosime. Ten bus svarbus momentas,“ – ji sakė.

“We will stop at one place. It will be an important moment,” she said.

Jonas jautėsi sužavėtas.

Jonas felt intrigued.

Galbūt tai bus kokia įdomi istorija?

Maybe it would be an interesting story?

Grupė pasiekė Bernardinų sodą.

The group reached Bernardine Garden.

Ten vyras, vardu Marius, pradėjo kalbėti.

There, a man named Marius began to speak.

„Mielieji, tai svarbus žingsnis mano gyvenime.

“Dear friends, this is an important step in my life.

Pasipiršiu Agnetai.

I am going to propose to Agneta.

Jūs esate mano draugai, ir labai noriu, kad jūs būtumėte su manimi šią svarbią akimirką.“

You are my friends, and I really want you to be with me at this important moment.”

Jonas nustebo!

Jonas was astonished!

Jis neįsivaizdavo, kad pateko į pasipiršimo repeticiją.

He had no idea he had stumbled upon a marriage proposal rehearsal.

Kitų žmonių veidai buvo linksmi, o Jonas jautėsi šiek tiek nepatogiai.

The faces of the others were cheerful, and Jonas felt a bit uncomfortable.

Jis nesuvokė, kad grupė ne ekskursija, o draugų būrys.

He didn't realize that the group was not a tour but a group of friends.

„Atsiprašau, kad trukdau...“ - Jonas pradėjo kalbėti.

“Sorry to intrude...” Jonas began to speak.

„Ne, ne! Nesikuklink.

“No, no! Don't be shy.

Džiaugiamės, kad esi čia!“ – Marius juokdamasis tarė.

We're glad you're here!” Marius said, laughing.

Jonas šyptelėjo.

Jonas smiled.

Jie visi kartu repeticija pasipiršimo sceną.

They all rehearsed the proposal scene together.

Marius pasakė žodžius, atsiklaupė, o Agneta, nors tai buvo tik repeticija, akimirkai su ašaromis akyse tikrame reikale sakė „taip“.

Marius said the words, knelt down, and Agneta, even though it was just a rehearsal, had tears in her eyes as she said "yes" as if it were the real thing.

Vėliau grupė išsiskirstė, bet Jonas jautėsi laimingas.

Later, the group dispersed, but Jonas felt happy.

Jis, netyčia, tapo svarbios dienos dalimi.

By chance, he had become part of an important day.

Vaikščiojant atgal į senamiestį, jis šyptelėjo sau.

Walking back to the old town, he smiled to himself.

Pasirodo, kad kartais netikėtų nuotykių tekina atnešti džiaugsmą.

It turns out that sometimes unexpected adventures can bring joy.

Vilnius, su savo senovinėmis gatvėmis, tądien Jonas svajojo, visada turėtų ką nors įdomaus paruošta.

Vilnius, with its ancient streets, Jonas dreamt that day, would always have something interesting prepared.

O jo širdyje liko šilta nuo to gero poelgio, nors ir netyčia.

And his heart remained warm from that good deed, even if by accident.