Rasa ir Mindaugas keliavo į Trakų pilį.

Rasa and Mindaugas traveled to Trakai Castle.

Pavasario saulė švietė ryškiai, o pilis atrodė lyg iš pasakos.

The spring sun shone brightly, and the castle looked like something out of a fairy tale.

Jie vaikščiojo po senovines pilies sienas.

They walked along the ancient castle walls.

Kiekvienas kampas buvo pilnas istorijos.

Every corner was full of history.

Rasa žvalgėsi aplinkui smalsiai.

Rasa curiously looked around.

Ji buvo laiminga.

She was happy.

Staiga ji paslydo ant akmens.

Suddenly, she slipped on a stone.

Nukritusi ji pajuto aštrų skausmą čiurnoje.

As she fell, she felt a sharp pain in her ankle.

Mindaugas skubiai pribėgo prie jos.

Mindaugas quickly ran to her.

„Ar tu gerai?

"Are you okay?"

“ paklausė jis, žiūrėdamas į Rasos veidą.

he asked, looking at Rasa's face.

Rasa susiraukė ir laikėsi už čiurnos.

Rasa grimaced and held her ankle.

„Aš manau, kad išsisukau koją,“ atsakė ji.

"I think I twisted my ankle," she replied.

Mindaugas atsargiai apžiūrėjo jos koją.

Mindaugas carefully examined her ankle.

Čiurna jau pradėjo tinti.

It had already started to swell.

„Mes turime eiti į pagalbos punktą,“ pasakė Mindaugas rūpestingai.

"We need to go to the help station," said Mindaugas, concerned.

Jie lėtai judėjo link įėjimo, Mindaugas padėjo Rasai eiti, palaikydamas ją už pečių.

They slowly moved toward the entrance, with Mindaugas helping Rasa walk by supporting her shoulder.

Kelionė buvo sunki, bet jie vis tiek šypsojosi ir kalbėjo apie pilį.

The journey was difficult, but they still smiled and talked about the castle.

Jie pasiekė informacijos punktą prie įėjimo.

They reached the information point near the entrance.

Ten dirbo draugiškas darbuotojas, kuris pamatė Rasos būklę.

A friendly staff member saw Rasa's condition.

„Sveiki, ar reikia pagalbos?

"Hello, do you need help?"

“ paklausė jis.

he asked.

Mindaugas greitai paaiškino situaciją.

Mindaugas quickly explained the situation.

Darbuotojas atnešė kėdę ir šaltu vandeniu apipylė Rasos čiurną.

The staff member brought a chair and poured cold water over Rasa's ankle.

„Poilsis ir šaltis bus naudingi,“ sakė darbuotojas švelniai.

"Rest and cold will be helpful," the staff member said gently.

Mindaugas sėdėjo šalia Rasos ir laikė ją už rankos.

Mindaugas sat next to Rasa and held her hand.

„Atrodo, kad mūsų kelionė baigėsi šiek tiek anksčiau,“ pasakė jis šauniai.

"It seems our trip ended a bit earlier," he said playfully.

Rasa nusišypsojo ir atsakė: „Bet ačiū tau, kad esi šalia.

Rasa smiled and replied, "But thank you for being here."

“Praėjus kelioms valandoms, Rasos skausmas sumažėjo.

After a few hours, Rasa's pain lessened.

Jie lėtai ėjo link automobilio, vis dar laikydamiesi vienas kito.

They slowly walked towards the car, still holding onto each other.

Rasa jautėsi dėkinga už Mindaugo rūpestingumą.

Rasa felt grateful for Mindaugas’s care.

„Mes grįšime čia kitą kartą,“ sakė Mindaugas, žiūrėdamas į pilį.

"We will come back here next time," said Mindaugas, looking at the castle.

Rasa linktelėjo.

Rasa nodded.

„Ir vėl grožėsimės šio nuostabaus pastato grožiu,“ pridūrė ji.

"And once again admire the beauty of this wonderful structure," she added.

Jie išvažiavo iš Trakų pilies, prisimindami nuostabius momentus, praleistus drauge.

They drove away from Trakai Castle, remembering the wonderful moments spent together.