Žiema buvo šalta.

Winter was cold.

Vilniaus senamiestis buvo baltas ir žavingas.

Vilnius' old town was white and enchanting.

Aldona mėgo vaikščioti siauromis gatvėmis.

Aldona loved walking through the narrow streets.

Ji visada stebėjosi senų pastatų grožiu.

She always admired the beauty of the old buildings.

Aldona jautėsi gerai, kai vaikščiodavo šioje miesto dalyje.

Aldona felt good when she walked in this part of the city.

Vieną dieną Aldona ėjo Pilies gatve.

One day, Aldona was walking down Pilies Street.

Staiga ji pajuto, kad sunku kvėpuoti.

Suddenly, she felt it difficult to breathe.

Jos krūtinė spaudė.

Her chest tightened.

Aldona pajuto astmos priepuolį.

Aldona felt an asthma attack coming on.

Ji bandė ramiai kvėpuoti, bet oro vis mažėjo.

She tried to breathe calmly, but there was less and less air.

Aldona pradėjo panikuoti.

Aldona began to panic.

Ji atsisėdo ant mažo suoliuko.

She sat down on a small bench.

Pro šalį ėjo žmonės, bet niekas nepastebėjo jos vargo.

People were passing by, but no one noticed her distress.

Aldona turėjo astmos inhaliatorių savo rankinėje, bet jos rankos drebėjo.

Aldona had an asthma inhaler in her handbag, but her hands were shaking.

Ji negalėjo greitai jo rasti.

She could not find it quickly.

Priešais buvo maža kavinė.

There was a small café in front of her.

Aldona matė, kaip žmonės valgė šiltas bandeles ir gėrė kavą.

Aldona saw people eating warm buns and drinking coffee.

Ji norėjo bėgti ten ir prašyti pagalbos, bet negalėjo atsistoti.

She wanted to run there and ask for help but couldn’t stand up.

Staiga viena moteris sustojo šalia Aldonos.

Suddenly, a woman stopped next to Aldona.

Tai buvo Laima, seni pažįstama iš kaimyninio namo.

It was Laima, an old acquaintance from a neighboring house.

Laima pastebėjo, kad Aldona negali kvėpuoti.

Laima noticed that Aldona couldn't breathe.

„Aldona, kas atsitiko?

"Aldona, what happened?"

“ – paklausė ji.

she asked.

Aldona vos galėjo kalbėti, bet rodė į savo rankinę.

Aldona could barely speak, but she pointed to her handbag.

Laima greitai suprato, kad Aldonai reikia inhaliatoriaus.

Laima quickly understood that Aldona needed her inhaler.

Ji ištraukė jį iš rankinės ir padavė Aldonai.

She pulled it out from the handbag and handed it to Aldona.

Aldona greitai panaudojo inhaliatorių.

Aldona quickly used the inhaler.

Po kelių akimirkų kvėpuoti tapo lengviau.

After a few moments, it became easier to breathe.

Ji labai dėkojo Laimai.

She thanked Laima profusely.

„Tu išgelbėjai mane,“ sakė Aldona, vis dar drebėdama.

"You saved me," Aldona said, still trembling.

Laima nuvedė Aldoną į kavinę.

Laima took Aldona to the café.

Jos užsisakė karštos arbatos.

They ordered hot tea.

Aldona atsipalaidavo, kai arbatos šiluma pasiekė jos kūną.

Aldona relaxed as the warmth of the tea reached her body.

Ji jaučiasi geriau.

She felt better.

„Ačiū tau dar kartą,“ pasakė Aldona.

"Thank you again," Aldona said.

„Aš be tavęs nežinau, ką būčiau dariusi.

"I don't know what I would have done without you."

“Laima nusišypsojo.

Laima smiled.

„Bet tu esi mano draugė,“ ji atsakė.

"But you are my friend," she replied.

„Aš visada padėsiu tau.

"I will always help you."

“Tą dieną Vilniaus senamiestis pasirodė dar gražesnis Aldonai.

That day, the old town of Vilnius appeared even more beautiful to Aldona.

Ji jautėsi dėkinga už draugystę ir pagalbą.

She felt grateful for friendship and help.

Astmos priepuolis buvo baisus, bet ji nebuvo viena.

The asthma attack had been terrifying, but she wasn't alone.

Aldona žinojo, kad visada bus šalia žmonių, kurie gali padėti.

Aldona knew that there would always be people nearby who could help.

Ir tai buvo didžiausias jos atradimas.

And that was her greatest realization.

Istorija baigėsi gražiai ir ramiai.

The story ended beautifully and peacefully.

Aldona su Laima dar ilgai sėdėjo kavinėje ir kalbėjosi.

Aldona and Laima sat in the café for a long time, talking.

Jie dalijosi savo patirtimis ir kvėpavo laisvai.

They shared their experiences and breathed freely.