Saulė leidosi prie ežero, auksinė šviesa šoko ant vandens paviršiaus.

The sun was setting near the lake, golden light dancing on the water's surface.

Gabija ir Mantas sėdėjo mažoje valtyje. Jie plaukė Galvės ežere.

Gabija and Mantas sat in a small boat, rowing in Lake Galvė.

Prieš juos stovėjo didinga Trakų pilis.

In front of them stood the magnificent Trakai Castle.

Gabija žvelgė į pilį didelėmis akimis.

Gabija stared at the castle with wide eyes.

- Ar žinai istoriją apie šią pilį? - paklausė Mantas.

"Do you know the story of this castle?" Mantas asked.

- Ne, nežinau. Papasakok, Mantas, - atsakė Gabija. Jos balsas buvo kupinas smalsumo.

"No, I don't know. Tell me, Mantas," Gabija replied, her voice filled with curiosity.

Mantas atsilošė ir pradėjo pasakoti.

Mantas leaned back and began to tell the story.

- Trakų pilis pastatyta viduramžiais.

"Trakai Castle was built in the Middle Ages.

Tai buvo Vytauto Didžiojo būstinė.

It was the residence of Vytautas the Great.

Pilis atsispindėjo ant ežero paviršiaus kaip pasaka.

The castle's reflection on the lake's surface was like a fairy tale.

Bet iš tiesų, pilis matė daug mūšių ir lietaus.

But in reality, the castle witnessed many battles and rains."

- Kaip įdomu! Ar pilis turi paslapčių? - paklausė Gabija.

"How interesting! Does the castle have any secrets?" Gabija asked.

Mantas nusijuokė.

Mantas laughed.

- Taip, yra viena sena legenda.

"Yes, there is an old legend.

Sakoma, kad pilis turi požeminius praėjimus.

They say the castle has underground passages.

Šiuos praėjimus saugo dvasios.

These passages are guarded by spirits."

Gabija susijaudinus užsikniaudė.

Gabija gasped with excitement.

- Dvasios? Ar jos pavojingos?

"Spirits? Are they dangerous?"

- Ne, jos saugo pilį.

"No, they protect the castle.

Jos ramios, bet jos pasirodo tik naktį.

They are peaceful, but they only appear at night.

Peržiūrėkime pilį.

Let's explore the castle.

Gal atrasime ką nors įdomaus?

Maybe we'll find something interesting."

Saulė leidosi vis žemiau, pabaisa jų laivą užpildanti šviesa tapo švelnesnė.

The sun was setting lower, the light filling their boat becoming softer.

Į krantą atplaukę, jie ėjo pilies link.

Having reached the shore, they walked toward the castle.

Pilis stovėjo tarsi sargyboje.

The castle stood as if on guard.

Didelė ir stipri, ji laukė juos viduje.

Large and strong, it awaited them inside.

Pilies vartai buvo masyvūs ir seni.

The castle gates were massive and old.

Gabija šiek tiek pasimetė.

Gabija hesitated a little.

- Ar tikrai norime įeiti?

"Are we sure we want to enter?

Juk gali būti pavojinga, - tarė ji.

It might be dangerous," she said.

- Nesijaudink, - nuramino Mantas.

"Don't worry," Mantas reassured her.

- Aš su tavimi.

"I am with you."

Jie įžengė į pilies vidų.

They stepped inside the castle.

Sienos buvo storos, akmenys šalti.

The walls were thick, the stones cold.

Jausmas buvo tarsi žengi per laiko vartus.

It felt like stepping through the gates of time.

- Žiūrėk, ten! Gal tai praėjimas? - sušuko Gabija. Ji rodė į mažą duris kampe.

"Look, there! Could that be a passage?" Gabija exclaimed, pointing to a small door in the corner.

Mantas šyptelėjo.

Mantas smiled.

- Galbūt, bet reikės pažiūrėti, kur jos veda.

"Perhaps, but we'll need to see where it leads."

Jie lėtai artėjo prie durų.

They slowly approached the door.

Viduje buvo tamsu ir vėsu.

Inside, it was dark and cool.

Praėjus kelis žingsnius, jie išvydo žvakių šviesą.

After a few steps, they saw the light of candles.

Kažkur toli buvo girdėti vandens čiurlenimas.

Somewhere far off, they could hear the sound of water trickling.

- Čia kažkas neįprasto, - sušnabždėjo Mantas.

"There's something unusual here," Mantas whispered.

- Turime pažiūrėti, kas tai, - atsiliepė Gabija.

"We must see what it is," Gabija replied.

Jie ėjo toliau, žvakės švietė kelią.

They continued, the candles lighting their way.

Staiga prie jų išnyra senyvas vyras.

Suddenly, an elderly man appeared before them.

Jo akys žėrėjo draugiškumu.

His eyes glowed with friendliness.

- Sveiki, aš esu pilies sergėtojas.

"Hello, I am the castle's guardian.

Esate smalsūs.

You are curious.

Visgi įspėju, nepamirškite pagarbaus elgesio, - pasakė jis su šypsena.

However, I warn you, remember to be respectful," he said with a smile.

Gabija ir Mantas pasijuto ramiau.

Gabija and Mantas felt calmer.

- Mes žinomi, kad pilis turi paslapčių, - tarė Mantas.

"We heard that the castle has secrets," Mantas said.

Sergėtojas linktelėjo.

The guardian nodded.

- Taip.

"Yes.

Bet tik širdingi tyrinėtojai ras kelią.

But only those with sincere hearts will find the way.

Atminkite, meilė ir pasitikėjimas atvers vartus.

Remember, love and trust will open the gates."

Gabija ir Mantas dėkojo jam ir paliko pilį.

Gabija and Mantas thanked him and left the castle.

Išorėje, saulė jau buvo visiškai nusileidusi, dangus buvo žvaigždėtas.

Outside, the sun had fully set, and the sky was starry.

Šio nuotykio dėka jie susivienijo dar stipriau.

Thanks to this adventure, they felt even more united.

Mystikos ir senosios istorijos magija, susipynusi su jų draugyste, atsiskleidė tą naktį prie Trakų pilies.

The magic of mystery and ancient history intertwined with their friendship that night by Trakai Castle.

- Žinai, aš jaučiu, kad ši vieta ypatinga, - pasakė Gabija.

"You know, I feel that this place is special," Gabija said.

- Man taip pat, - pritartė Mantas.

"So do I," Mantas agreed.

- Trakų pilis ne tik apie akmenis ir istoriją.

"Trakai Castle is not just about stones and history.

Ji apie mus ir mūsų kelionę.

It's about us and our journey."

Vakaro vėjas švelniai glosto jų veidus.

The evening breeze gently caressed their faces.

Trakai ir pilis, tarsi tylomis linksi pripažindami jų naują patirtį.

Trakai and its castle seemed to silently acknowledge their new experience.