Saulė švietė ryškiai danguje Vilniuje.

The sun was shining brightly in the sky over Vilnius.

Gedimino kalnas žvilgėjo savo didybe.

Gediminas Hill gleamed with its grandeur.

Puikus metas aplankyti Gedimino bokštą.

It was a perfect time to visit Gediminas Tower.

Aistė ir Gediminas nusprendė pakilti ant kalno ir pažiūrėti į miestą nuo viršaus.

Aistė and Gediminas decided to climb the hill to look at the city from above.

Jie džiaugėsi gražiomis dienomis ir saulėtu oru.

They were happy with the beautiful days and sunny weather.

Kai jie pasiekė Gedimino bokštą, Aistė buvo susižavėjusi.

When they reached Gediminas Tower, Aistė was enchanted.

Vaizdas buvo nuostabus.

The view was magnificent.

Aukštyje Vilnius atrodė kaip mažas miestas su daugybe istorijos ir kultūros.

From up high, Vilnius looked like a small city with a lot of history and culture.

Gediminas taip pat susižavėjo.

Gediminas was also impressed.

Jie jautėsi kaip tikrieji turistai savo gimtajame mieste.

They felt like true tourists in their own hometown.

Staiga Aistė pasijuto keistai.

Suddenly, Aistė started feeling strange.

Jos galva pradėjo suktis, ir ji pajuto silpnumą kojose.

Her head began to spin, and she felt weak in her legs.

Ji atsisėdo ant akmens ir atsigulė.

She sat down on a stone and lay back.

Gediminas susirūpino.

Gediminas became worried.

„Ar tau viskas gerai?“ – paklausė jis, jaudindamasis už savo draugę.

“Are you okay?” he asked, concerned about his friend.

Aistė sunkiai kvėpavo.

Aistė was breathing heavily.

„Man, atrodo, kad aš pajutau aukščio ligą,“ – atsakė ji.

“I think I'm experiencing altitude sickness,” she replied.

„Aš negaliu kvėpuoti tinkamai ir jaučiu galvos svaigimą.“

“I can't breathe properly and feel dizzy.”

Gediminas žinojo, kad jis turi kažką daryti.

Gediminas knew he had to do something.

Jis ramino Aistę ir tarė: „Ateik, Aistė, mes turime eiti žemyn.

He calmed Aistė and said, “Come on, Aistė, we need to go down.

Ten gausi gryno oro ir jausies geriau.“

You'll get some fresh air there and feel better.”

Jis padėjo Aistei atsikelti ir lėtai vedė ją žemyn nuo bokšto.

He helped Aistė to stand and slowly led her down from the tower.

Kiekvienas žingsnis buvo sudėtingas, bet Gediminas buvo stiprus ir kantrus.

Every step was challenging, but Gediminas was strong and patient.

Jie pagaliau pasiekė apačią.

They finally reached the bottom.

Aistė jau jautėsi geriau.

Aistė already felt better.

Ji giliai įkvėpė gryno oro ir šyptelėjo.

She took a deep breath of fresh air and smiled.

„Ačiū, Gediminai,“ – pasakė ji su dėkingumu.

“Thank you, Gediminas,” she said gratefully.

„Tu esi tikras draugas.“

“You are a true friend.”

Gediminas nusišypsojo: „Nėra už ką, Aistė.

Gediminas smiled: “You're welcome, Aistė.

Svarbu, kad tau geriau.“

The important thing is that you're feeling better.”

Jie nusprendė pasėdėti ir pailsėti šalia kalno.

They decided to sit and rest near the hill.

Aistė ir Gediminas žiūrėjo į Gedimino bokštą iš apačios.

Aistė and Gediminas looked at Gediminas Tower from below.

Jie jautėsi laimingi ir dėkingi už vienas kitą.

They felt happy and grateful for each other.

Nors diena prasidėjo gražiai, ji baigėsi dar geriau - su tikra draugystės galia.

Although the day had started beautifully, it ended even better—with the true power of friendship.

Ir taip, saulė leidosi, nešdama su savimi šilumos ir rūpestingumo jausmą gilią draugystę, kuri jungė Aistę ir Gediminą.

And so, the sun set, carrying with it a sense of warmth and care, deepening the bond of friendship that connected Aistė and Gediminas.