Vilniaus senamiestyje žiemos saulė švelniai švietė.

In the old town of Vilnius, the winter sun shone gently.

Gediminas vaikščiojo siaurų gatvelių vingiais.

Gediminas walked through the winding narrow streets.

Jis mėgsta senamiestį, kur namai spalvoti ir siauri, o grindinys senovinis.

He loves the old town, where the houses are colorful and narrow, and the pavement is ancient.

Vieną popietę, kai Gediminas sustojo prie Pilies gatvės, prie jo priėjo grupė turistų.

One afternoon, as Gediminas stopped by Pilies Street, a group of tourists approached him.

„Labas!

"Hello!

Ar galite padėti mums?

Can you help us?"

“ paklausė vienas turistas.

asked one tourist.

„Žinoma,“ atsakė Gediminas su šypsena.

"Of course," Gediminas replied with a smile.

„Kur norite eiti?

"Where do you want to go?"

“„Mes norime rasti Aušros vartus,“ tarė turistas.

"We want to find the Gate of Dawn," the tourist said.

Gediminas prisiminė vietą.

Gediminas remembered the place.

„Žinau, kaip ten eiti.

"I know how to get there.

Eikite tiesiai pirmyn, tada suksite į kairę.

Go straight ahead, then turn left."

“Turistai padėkojo ir pradėjo eiti.

The tourists thanked him and started walking.

Gediminas juos sekė akimis, šypsodamasis.

Gediminas watched them with a smile.

Po dešimties minučių jis pamatė tuos pačius turistus grįžtančius.

Ten minutes later, he saw the same tourists returning.

„Labas,“ pasakė turistas.

"Hello," said the tourist.

„Mes einame ratu.

"We're going in circles."

“Gediminas nustebo.

Gediminas was surprised.

„Aš jums padėjau?

"Did I help you?"

“„Taip, bet mes vis grįžtame čia.

"Yes, but we keep ending up back here," the tourist replied.

“Gediminas susimastė.

Gediminas pondered.

„Galbūt aš jums parodysiu kelią?

"Maybe I should show you the way?"

“ Turistai linktelėjo.

The tourists nodded.

Gediminas pradėjo eiti pirmyn, turistai sekė.

Gediminas started to walk forward, and the tourists followed.

Sukdami kairėn ir dešinėn, jie vaikščiojo siaurais skersgatviais.

Turning left and right, they walked through the narrow alleys.

Tačiau po kurio laiko vėl atsidūrė toje pačioje vietoje.

However, after a while, they found themselves in the same place again.

Turistai juokėsi, o Gediminas raudonavo iš gėdos.

The tourists laughed, and Gediminas blushed with embarrassment.

„Atrodo, mes einame ratu!

"It seems we're going in circles!"

“ pripažino Gediminas su šypsena.

Gediminas admitted with a smile.

Jie visi juokėsi kartu.

They all laughed together.

Gediminas stabtelėjo.

Gediminas paused.

„Atsiprašau.

"Sorry.

Dabar žinau, kur suklydau.

Now I know where I went wrong.

Sekite mane - šį kartą tikrai rasime.

Follow me - we'll definitely find it this time."

“Jie žingsniavo tiesiai ir, praėję rūmus, pasuko dešinėn, tada kairėn, ir staiga priekį pasirodė Aušros vartai.

They walked straight and, after passing some buildings, turned right, then left, and suddenly, in front of them, appeared the Gate of Dawn.

Touristai buvo patenkinti.

The tourists were delighted.

„Ačiū!

"Thank you!"

“ džiūgavo jie.

they cheered.

Gediminas atsikvėpė ir plačiai nusišypsojo.

Gediminas sighed in relief and smiled broadly.

„Džiaugiuosi, kad padėjau.

"I'm glad I could help.

Nepamirškite mėgautis Vilniaus grožiu.

Don't forget to enjoy the beauty of Vilnius."

“Turistai linktelėjo ir pradėjo tyrinėti Aušros vartų grožį.

The tourists nodded and began to explore the beauty of the Gate of Dawn.

Gediminas pasijuto geriau ir patraukė atgal į savo kelionę po Vilniaus senamiestį, juokdamasis savęs atsimindamas.

Gediminas felt better and continued his journey through the old town of Vilnius, laughing as he remembered himself.

Vilniui saulėlydis atėjo, o Gediminas toliau vaikščiojo sutemusiu senamiesčiu.

As the sunset came to Vilnius, Gediminas continued to walk through the now-darkened old town.

Dar viena nuostabi diena prabėgo.

Another wonderful day had passed.