Saulė švietė ryškiai Vilniaus senamiestyje.

The sun shone brightly in the old town of Vilnius.

Tai buvo karšta vasaros diena.

It was a hot summer day.

Žmonės vaikščiojo akmeninėmis gatvėmis, džiaugėsi spalvingomis vėliavėlėmis ir klausėsi įvairios muzikos.

People were walking on the cobblestone streets, enjoying the colorful flags and listening to various music.

Dovydas stovėjo prie gatvės muzikos festivalio stendo.

Dovydas stood next to a street music festival stand.

Jis buvo maždaug trisdešimties, ramus ir tylus žmogus.

He was about thirty years old, a calm and quiet person.

Jis dirbo bibliotekininku ir labai mylėjo muziką.

He worked as a librarian and loved music deeply.

Tačiau Dovydas niekada neturėjo drąsos pasirodyti viešai.

However, Dovydas had never had the courage to perform in public.

Dovydas ilgai svarstė.

Dovydas pondered for a long time.

Jis norėjo išdrįsti ir atlikti savo dainą.

He wanted to dare to perform his song.

Bet jo vidinis balsas kaskart jį sulaikė.

But his inner voice held him back each time.

"Kas jei man nepasiseks?

"What if I fail?"

", galvojo jis.

he thought.

Bet tas miesto šurmulys ir šventinė atmosfera privertė jį susimąstyti.

But the city's bustle and the festive atmosphere made him reflect.

Dovydas prisiminė savo svajonę - kada nors pasidalinti savo muzika.

Dovydas remembered his dream—to share his music someday.

Jis nuėjo prie stendo, kur buvo užrašas „Atviras mikrofonas“.

He walked to the stand where there was a sign that read "Open Mic."

Širdis daužėsi greitai, rankos drebėjo.

His heart was pounding, his hands were shaking.

Dovydas paėmė rašiklį ir užsirašė savo vardą sąraše.

Dovydas took a pen and wrote his name on the list.

Viskas atrodė tikra.

Everything seemed real.

Bet kaskart kai jis bandė žengti pirmyn, užvaldė baimė.

But each time he tried to step forward, fear took over.

Prasidėjus vakarui, dar daugiau žmonių susirinko prie scenų.

As evening approached, even more people gathered around the stages.

Atmosfera buvo linksma ir energinga.

The atmosphere was cheerful and energetic.

Dovydas stovėjo su gitara rankose.

Dovydas stood with a guitar in his hands.

Jo eilė artėjo.

His turn was coming up.

Jis norėjo pabėgti, bet tuo pačiu nerimo dėl to, kad vėl neišdrįs.

He wanted to run away, but at the same time, he worried about not daring once again.

Priešais jį pasirodė keletas žmonių.

A few people performed before him.

Jie dainavo su dideliu entuziazmu.

They sang with great enthusiasm.

Dovydas įkvėpė giliau.

Dovydas took a deep breath.

Pagaliau jis išgirdo savo vardą.

Finally, he heard his name.

„Dovydas!

"Dovydas!"

“ - nuskambėjo kvietimas.

came the call.

Jis lėtai užlipo ant scenos.

He slowly climbed onto the stage.

Žmonių akys buvo nukreiptos į jį.

All eyes were on him.

Dovydas pastatė kėdę, atsisėdo ir paėmė gitarą.

Dovydas set up a chair, sat down, and took up his guitar.

Jis pradėjo dainuoti, pradžioje droviai ir tyliai.

He started singing, initially shyly and quietly.

Bet su kiekviena nata jis jautėsi vis tvirčiau.

But with each note, he felt more confident.

Dovydas pamiršo savo baimes.

Dovydas forgot his fears.

Muzika tekėjo iš jo širdies.

Music flowed from his heart.

Jis užmerkė akis ir pasinėrė į savo pasaulį.

He closed his eyes and immersed himself in his world.

Kai daina baigėsi, jis atvėrė akis ir pamatė, kad žmonės atsistojo ir plojo.

When the song ended, he opened his eyes and saw that people had stood up and were applauding.

Tai buvo jausmas, kokio jis niekada nebuvo patyręs.

It was a feeling he had never experienced before.

Jis nusileido nuo scenos su šypsena.

He descended from the stage with a smile.

Baimė dingo, o vietoje jos atsirado pasitikėjimas ir džiaugsmas.

The fear was gone, replaced by confidence and joy.

Dovydas suprato, kad gali įveikti savo baimes ir dalintis savo muzika su kitais.

Dovydas realized that he could overcome his fears and share his music with others.

Tas vakaras Vilniaus senamiestyje buvo ypatingas.

That evening in the old town of Vilnius was special.

Dovydas jautėsi lyg pabaigęs svarbų gyvenimo etapą.

Dovydas felt as if he had completed an important life stage.

Ir tai buvo tik pradžia.

And this was just the beginning.