Saulė vakarop tirpsta, laukus užliedama auksine šviesa.

The sun melts towards evening, flooding the fields with golden light.

Rūta skuba, skrybėlę patikrinusi, ar užtenka prie apsaugos.

Ruta is in a hurry, checking her hat to ensure it provides enough protection.

Ji jau žinojo, kad artėjančios Joninės gali ant ūkyje atnešti vėjus ir lietų.

She already knew that the approaching Midsummer's Eve could bring winds and rain to the farm.

Bet šiandien žinia buvo baisi – audra artėja greičiau nei tikėtasi.

But today's news was terrifying – the storm was approaching faster than expected.

Stovi ūkininkės sūnui perduotas ūkis, Suvalkijos regiono laukuose.

The farm, inherited by the farmer's son, stands in the fields of the Suvalkija region.

Senasis tėvų namas ir didelis tvartas su gyvuliais.

The old parent's house and the large barn with livestock.

Šiemet daug vargo ūkis patyrė, tarp jų buvo ir skolų.

This year, the farm had endured many hardships, including debts.

Rūta žinojo, kad pradirbus visus tuos metus, dėl to jos laukia didesnis iššūkis.

Ruta was aware that after working all those years, a greater challenge awaited her.

Grikiai laukuose lyg jūra banguoja.

The buckwheat in the fields swayed like the sea.

Rūta sustoja ir žvelgia, suspaudusi kumščius.

Ruta stopped and looked, clenching her fists.

Gyvuliai ar grūdai?

Livestock or grains?

Laikas baigiasi.

Time was running out.

Dangus tamsėja, vėjas stiprėja.

The sky was darkening, the wind was picking up.

Rūtos širdis plaka kaip būgnas.

Ruta's heart was pounding like a drum.

Ji priima sprendimą – pirmiausia gyvuliai.

She made the decision – livestock first.

Rūta įbėga į tvartą.

Ruta ran into the barn.

Karvės ir avys triukšmauja.

The cows and sheep were restless.

Greitai uždaro duris, patikrina langus.

Quickly closing the doors, she checked the windows.

Persirašusi skubi į laukus.

Having done so, she rushed to the fields.

Tai šansas – turėjo šansą uždengti dalį grūdų su didelėmis brezentinėmis uždangomis.

There was a chance – she had a chance to cover some of the grains with large tarpaulin covers.

Ji stumia brezentą, užkloja augalus, jų apsaugo.

She pushed the tarpaulin, covering and protecting the crops.

Audra prasidėjo su griaustiniu.

The storm began with thunder.

Vėjas riaumoja, lietus muša.

The wind roared, the rain pounded.

Rūta jaučiasi tarsi kovos lauke.

Ruta felt as if she were in a battlefield.

Ji dar kartą grįžta į tvartą patikrinti ir ramina gyvulių baimę.

She returned to the barn once more to check and calm the frightened animals.

Staiga ūžimas nutyla, škvalas praeina.

Suddenly, the roaring ceased; the squall passed.

Išlekusi į laukus, Rūta mato žuvusių jaučių augalus, bet ne visus.

Running out into the fields, Ruta saw that some of the crops were ruined, but not all.

Kai kurie buvo išgelbėti.

Some had been saved.

Kitiems – grįžta į laukus su kaimynų pagalba.

With the help of neighbors, they returned to the fields.

Iš karto kaimynai pasirodo su įrankiais.

Immediately, neighbors appeared with tools.

Vaikai neša vandenį, moterys taiso žalą tvartui.

Children carried water, women repaired the damage to the barn.

Rūta prisėda ir su palengvėjimu atsikvepia.

Ruta sat down and sighed with relief.

Ji pastebėjo, kad svarbiausia yra ne vien darbo rankos, bet ir artimų žmonių širdys.

She realized that the most important thing was not just the working hands but the hearts of those close to her.

Nesvarbu, koks sunkus darbas būtų, visada atsiras pagalba, kai jos labiausiai reikia.

No matter how hard the work might be, help would always come when it was most needed.

„Ačiū, Dievui, ir jums“, - byloja Rūta, švelniai nusiminusi, bet su viltimi širdyje.

"Thank God, and you," said Ruta, softly sorrowful but with hope in her heart.

„Aš manau, kad mes viską atstatysime taip, kad būtų dar geriau.

"I believe we will rebuild everything to be even better."

“Kaimynai ir šeima sutinka linktelėdami.

The neighbors and family nodded in agreement.

Ji stovėjo drąsiai – Rūta išmoko svarbią pamoką gyvenimui.

She stood courageously – Ruta had learned an important life lesson.

Tikra jėga ir stiprybė guli ne jos vien pačios rankose, bet bendrystėje.

True power and strength lay not just in her own hands, but in unity.

Ir taip, su nauju viltimi ir padėka širdyje, jie pradėjo tvarkyti ir atkurti ūkį, ruoštis ateinantiems Joninių vakarams su milziniška laužu ir džiaugsmu.

And so, with renewed hope and gratitude in their hearts, they began to clean up and restore the farm, preparing for the upcoming Midsummer's Eve with a huge bonfire and joy.

Rūta daugiau nebebijojo.

Ruta was no longer afraid.

Nes vienatvė stovėjo tik dalis jos kelyje.

For loneliness was only part of her journey.

Bendruomenės pagalba buvo tikroji jėga.

The help of the community was the true strength.