Nida buvo rami.

Nida was calm.

Vasaros diena buvo karšta.

The summer day was hot.

Jonas stovėjo prie Nidos švyturio.

Jonas stood by the lighthouse in Nida.

Švyturys buvo aukštas ir senas.

The lighthouse was tall and old.

Jonas mąstė apie šeimos relikviją.

Jonas was thinking about the family heirloom.

Tai buvo senas laikrodis.

It was an old watch.

Jis priklausė jo seneliui.

It belonged to his grandfather.

"Reikia atgauti laikrodį," tarė Jonas sau.

"I need to retrieve the watch," Jonas said to himself.

Jo draugė Rūta stovėjo šalia.

His friend Rūta stood beside him.

Ji buvo protinga ir rūpestingas žmogus.

She was a smart and caring person.

"Jonai, laikas eina," sakė Rūta.

"Jonas, time is passing," said Rūta.

"Stichija artėja.

"The storm is approaching.

Palaukime.

Let's wait.

Rytoj, po Joninių, grįšime.

Tomorrow, after Joninės, we'll come back."

"Jonas papurtė galvą.

Jonas shook his head.

"Negalime laukti.

"We can't wait.

Laikrodis yra labai svarbus.

The watch is very important.

Aš turiu jį sugrąžinti.

I must bring it back."

"Rūta atsiduso.

Rūta sighed.

Ji žinojo, koks Jonas užsispyręs.

She knew how stubborn Jonas was.

Bet ji taip pat žinojo, kad buvo pavojinga.

But she also knew it was dangerous.

"Gerai.

"Alright.

Eisiu su tavimi.

I'll go with you.

Nes viena nesitikėk, kad išleisime tave vieną," pasakė Rūta.

Don't expect me to let you go alone," said Rūta.

Jie du pradėjo eiti link švyturio.

The two of them began to walk towards the lighthouse.

Kelias iki švyturio per smėlingą pyną buvo sunkus.

The path to the lighthouse through the sandy dune was difficult.

Vėjas stiprėjo.

The wind was growing stronger.

Dangus tamsėjo.

The sky was getting darker.

Rūtos širdis plakė greičiau.

Rūta’s heart beat faster.

Ji buvo išsigandusi, bet nenorėjo to rodyti.

She was scared but didn't want to show it.

Prieš pasiekiant švyturį, Jonas atsigręžė į Rūtą.

Before reaching the lighthouse, Jonas turned to Rūta.

"Ačiū, kad esi čia.

"Thank you for being here.

Bet jei bus pavojinga, bėk atgal.

But if it gets dangerous, run back."

"Rūta linktelėjo galva ir tarė: "Niekur nebėgsiu.

Rūta nodded and said, "I won’t run anywhere.

Mes kartu.

We're in this together."

"Įžengę į švyturio vidų, jie jautėsi lyg būtų kitoje pasaulio vietoje.

Entering the lighthouse, they felt as if they were in another world.

Buvo tamsu ir šalta.

It was dark and cold.

Kiekvienas garsas aidėjo.

Every sound echoed.

Jonas pradėjo ieškoti laikrodžio.

Jonas began to search for the watch.

"Kur tu, seni laikrodžio," kuždėjo Jonas.

"Where are you, old watch," whispered Jonas.

Jo rankos drebėjo.

His hands trembled.

Jis ieškojo intensyviai.

He searched intensely.

Pagaliau, po pakankamai laiko, jis surado laikrodį paslėptą po viena sena skrynia.

Finally, after some time, he found the watch hidden under an old chest.

Jonas atsidusė iš palengvėjimo.

Jonas sighed in relief.

"Radau!

"I found it!"

" šaukė Jonas.

shouted Jonas.

Tačiau vėjas už lango tapo siaučiančiu uraganu.

But the wind outside had become a raging hurricane.

Rūta pažiūrėjo į langą.

Rūta looked at the window.

"Jonai, reik grįžti.

"Jonas, we need to go back.

Dabar pat.

Right now."

"Jie bėgo į išėjimą, bet vėjas ir lietus juos stabdė.

They ran towards the exit, but the wind and rain held them back.

Švyturys siūbavo.

The lighthouse swayed.

Jonas ir Rūta laikėsi vienas kito rankomis.

Jonas and Rūta held each other's hands.

Jie sugebėjo pasiekti saugų prieglobstį, kai stichija atsitraukė.

They managed to reach a safe shelter as the storm subsided.

Atsisėdę pavėsyje, Jonas atsargiai laikė laikrodį.

Sitting in the shade, Jonas carefully held the watch.

"Ačiū, kad nepalikai manęs," tarė Jonas.

"Thank you for not leaving me," said Jonas.

Jo balsas buvo tylus, bet nuoširdus.

His voice was quiet but sincere.

"Mes esame komanda," atsakė Rūta.

"We're a team," replied Rūta.

"Tavo šeimos relikvija yra svarbi.

"Your family heirloom is important.

Bet tu esi svarbesnis.

But you are more important."

"Jonas pažiūrėjo į Rūtą ir šyptelėjo.

Jonas looked at Rūta and smiled.

"Tu esi teisus.

"You are right.

Draugystė ir saugumas yra svarbiausi.

Friendship and safety are most important."

"Rūta ir Jonas sugrįžo į namus, kur jų laukė Joninės šventė.

Rūta and Jonas returned home, where the Joninės celebration awaited them.

Jie ne tik grįžo su senąja relikvija, bet ir su naujai suprastu draugystės ir saugumo svarbumu.

They returned not only with the old heirloom but also with a newfound understanding of the importance of friendship and safety.

Jie suprato, kad materialinės vertybės yra niekis, kai šalia yra žmonės, kurie rūpinasi ir myli.

They realized that material values are nothing when you have people who care for and love you.

Taip vasaros naktis, kupina pavojų, tapo naktimi, kai tikros vertybės buvo atskleistos.

Thus, the summer night, full of dangers, became a night when true values were revealed.