Saulė krito ant auksinių Kuršių nerijos kopų.

The sun was setting on the golden dunes of the Curonian Spit.

Karštis spaudė kas žingsnį.

The heat pressed with every step they took.

Eglė ir Mantas stovėjo šalia grupės.

Eglė and Mantas stood next to the group.

Jie buvo vasaros ekskursijoje su mokykla.

They were on a summer school trip.

Jie abu žvelgė link tolumoje mirgančio Baltijos jūros vandens.

Both of them looked towards the shimmering waters of the Baltic Sea in the distance.

„Egle, neik per toli,“ perspėjo Mantas.

“Eglė, don’t go too far,” Mantas warned.

Jis jautėsi atsakingas už visą klasę.

He felt responsible for the entire class.

Jo balsas buvo tvirtas, bet viduje kankino abejonės.

His voice was firm, but inside he was tormented with doubts.

„Ką darysiu, jei kažkas nutiks?“ jis galvojo.

“What will I do if something happens?” he thought.

Eglė norėjo daugiau.

Eglė wanted more.

Jai buvo smalsu.

She was curious.

Jos akys spindėjo.

Her eyes gleamed.

„Mantas, turiu eiti ten,“ ji parodė į kopas tolumoje.

“Mantas, I need to go there,” she pointed towards the distant dunes.

„Noriu rasti kažką ypatingo. Noriu tai įrodyti tau.“

“I want to find something special. I want to prove it to you.”

„Eglė, tai pavojinga,“ atsakė Mantas.

“Eglė, that’s dangerous,” Mantas replied.

Bet Eglė jau žingsniavo pirmyn.

But Eglė was already stepping forward.

Jos širdis plakė greičiau.

Her heart beat faster.

Ji žinojo, kad miškai ir kopos slepia daug paslapčių.

She knew that the forests and dunes hid many secrets.

Ji norėjo atrasti kažką, ko niekas dar nematė.

She wanted to discover something no one had ever seen.

Ji norėjo įrodyti sau ir Mantui, kad gali būti drąsi.

She wanted to prove to herself and to Mantas that she could be brave.

Mantas giliai atsiduso.

Mantas sighed deeply.

Jis jautėsi pykčio ir rūpesčio mišinys.

He felt a mix of anger and concern.

„Negaliu jos ten palikti,“ jis murmtelėjo pats sau ir sekė iš paskos.

“I can’t leave her there,” he muttered to himself and followed her.

Jo širdis drebėjo, nes jis nebuvo įsitikinęs, ar elgiasi teisingai.

His heart trembled because he wasn’t sure if he was doing the right thing.

Jie ėjo vis gilyn į kopas.

They went deeper into the dunes.

Saulė kankino savo karščiu.

The sun tormented them with its heat.

Oro kvapas buvo lengvai druskingas, sumaišytas su pušų aromatu.

The air had a slight salty smell, mixed with the aroma of pine.

Staiga, dangus ėmė tamsėti.

Suddenly, the sky began to darken.

Pakilo stiprus vėjas.

A strong wind picked up.

Smėlis pradėjo suktis aplink juos.

Sand started swirling around them.

Prasidėjo smėlio audra.

A sandstorm began.

„Egle, grįžkime!“ sušuko Mantas.

“Eglė, let’s go back!” shouted Mantas.

Bet smėlis įsisiurbė į jo burną ir gerklę.

But sand got into his mouth and throat.

Jo balsas buvo sunkiai girdimas.

His voice was barely audible.

Eglė taip pat jautė baimę.

Eglė also felt fear.

Smėlis akinančiai sukosi.

The sand spun blindingly.

Bet kartu su ja jautėsi ir Mantas.

But alongside it, she felt Mantas.

„Turiu vėl įrodyti, kad galiu,“ ji galvojo.

“I have to prove I can,” she thought.

Bet savijauta greitai keitėsi.

But her feelings quickly changed.

Ji pasiklydo.

She became lost.

Jos širdis plakė iš baimės.

Her heart beat with fear.

Mantas buvo šalia, bet abu negalėjo matyti kelio atgal.

Mantas was beside her, but both could not see the way back.

„Egle, turiu planą!“ sušuko Mantas.

“Eglė, I have a plan!” shouted Mantas.

Jis tvirtai laikė ją už rankos.

He held her hand firmly.

„Eime kartu ir suraskime kelią.“

“Let’s go together and find the way.”

Jo balsas dabar buvo stiprus ir pasitikintis.

His voice was now strong and confident.

Jie ėjo kartu, žingsnis po žingsnio.

They walked together, step by step.

Vėjas buvo stiprus, bet jie nepasidavė.

The wind was strong, but they did not give up.

Po kurio laiko pamatė kažką pažįstamo.

After some time, they saw something familiar.

Medžiai ir sūpuoklės ant jų žymėjo jų grupės susitikimo vietą.

Trees and swings on them marked their group’s meeting point.

Jie buvo išgelbėti.

They were saved.

Grupė džiaugėsi pamačiusi juos sugrįžtant.

The group rejoiced upon seeing them return.

Eglė jautėsi pavargusi, bet tuo pat metu laimingai.

Eglė felt tired but at the same time happy.

Ji žinojo, kad atrado daugiau nei tik ypatingą vietą – ji atrado savo stiprybę.

She knew she had discovered more than just a special place — she had discovered her strength.

Mantas žiūrėjo į ją su nauja pagarba.

Mantas looked at her with newfound respect.

Jis suprato, kad kartais reikia leisti kitiems parodyti kelią.

He realized that sometimes it is necessary to let others lead the way.

„Nuo šiol, mes dirbsime kartu,“ jis pasakė.

“From now on, we will work together,” he said.

Eglė linktelėjo.

Eglė nodded.

Jie abu tapo stipresniais.

They both became stronger.

Kartu jie žinojo, kad gali įveikti bet kokią audrą.

Together they knew they could overcome any storm.