Vasara Lietuvoje buvo graži, o Ignas, Miglė ir Rūta ruošėsi kelionei į Lietuviškąjį Atogrąžų Nacionalinį Parką.

The summer in Lithuania was beautiful, and Ignas, Miglė, and Rūta were preparing for a trip to the Lithuanian Tropical National Park.

Parkas buvo žinomas dėl savo tankių miškų ir gražių upių.

The park was known for its dense forests and beautiful rivers.

Moksleivių grupė iš vidurinės mokyklos rengė mokomąją kelionę, kad pažintų gamtą.

A group of students from the middle school was organizing an educational trip to explore nature.

Ignas stovėjo sužavėtas prie įėjimo į parką.

Ignas stood in awe at the park's entrance.

Jis nuo vaikystės domėjosi gamta ir šičia jautėsi lyg savo namuose.

He had been fascinated by nature since childhood and felt at home here.

Miglė, visada atsakinga ir atsargi, laikėsi žemėlapio, kad užtikrintų saugumą.

Miglė, always responsible and cautious, held onto the map to ensure safety.

Rūta, neseniai atvykusi iš miesto, jautėsi neramiai, nes niekada anksčiau nebuvo tokioje laukinėje gamtoje.

Rūta, who had recently moved from the city, felt uneasy as she had never been in such wild nature before.

„Pažiūrėkite į šiuos medžius“, susižavėjęs kalbėjo Ignas.

“Look at these trees,” Ignas said, amazed.

„Girdėjau apie retą drugelį, kurį galbūt galėsim pamatyti.

“I’ve heard about a rare butterfly that we might see.

Jis gyvena šiuose miškuose!“

It lives in these forests!”

„Ignai, turime laikytis plano“, tartajo Miglė.

“Ignas, we have to stick to the plan,” Miglė replied.

„Kelias yra ištyrinėtas ir saugus.“

“The path is explored and safe.”

„Bet galime pabandyti nueiti šiek tiek šonan“, pasiūlė Ignas.

“But we could try going a little off the trail,” Ignas suggested.

„Manau, žinau, kur reikėtų eiti.“

“I think I know where we need to go.”

Rūta tyliai stovėjo šalia.

Rūta stood quietly nearby.

Ji bijojo pasiklysti, bet norėjo prisijungti ir neatrodyti baili.

She was afraid of getting lost but wanted to join in and not seem cowardly.

Ignas pagaliau nusprendė: „Einame čia!

Ignas finally decided, “Let’s go this way!

Trumpam nukrypsime nuo kelio.

We’ll step off the trail for a bit.

Viskas bus gerai.“

Everything will be fine.”

Miglei teko pasirinkti – ar sekti Ignas, ar viską pranešti mokytojams.

Miglė had to choose—whether to follow Ignas or report everything to the teachers.

Ji pasirinko pasitikėti Ignu, nors jos širdis plakė greitai.

She chose to trust Ignas, even though her heart was pounding.

Trijulė pradėjo eiti per tankų mišką.

The trio began to walk through the dense forest.

Lapai šnarėjo po kojų ir saulės spinduliai vos prasiskverbė pro žalias šakas.

Leaves rustled underfoot, and sunlight barely penetrated through the green branches.

Po kurio laiko jie pradėjo jausti, kad eina tolyn nuo pažymėto kelio.

After a while, they started to feel they were straying farther from the marked path.

Diena ėjo į pabaigą.

The day was drawing to a close.

Šešėliai tapo ilgesni, o miškas vis tamsėjo.

Shadows grew longer, and the forest became darker.

Miglė pradėjo nerimauti: „Ignai, turime grįžti, pradeda temti.“

Miglė began to worry, “Ignas, we need to go back; it’s starting to get dark.”

Rūta taškėsi šlapioje žemėje, bandydama nenukristi.

Rūta splashed through the wet ground, trying not to fall.

Jos baimės pradėjo apleisti mintis.

Her fears began to cloud her thoughts.

Kai Ignas pagaliau sustojo, jis suprato, kad nežino kelio atgal.

When Ignas finally stopped, he realized he didn’t know the way back.

„Mes pasiklydome“, tyliai pripažino Ignas.

“We’re lost,” Ignas admitted quietly.

Rūta jautė širdies plakimą savo ausyse.

Rūta felt her heart pounding in her ears.

Ji privalėjo įveikti savo baimę.

She knew she had to overcome her fear.

Jai kilo mintis: „Upė!

An idea struck her: “The river!

Jei rasime upę, galime sekti ją atgal.“

If we find the river, we can follow it back.”

Ignui ir Miglei pabudomi žibintuvėliai, Rūta padėjo rasti kelią.

With Ignas and Miglė turning on their flashlights, Rūta helped find the way.

Jie galiausiai pasiekė upę ir pradėjo sekti ją atgal į stovyklavietę.

They eventually reached the river and started following it back to the campsite.

Keletą akimirkų prieš sugrįždami, šalia stovyklos, jie pamatė margąjį drugelį ant gėlės.

Moments before they arrived back at camp, near the site, they saw the colorful butterfly on a flower.

Ignas užgniaužė kvapą.

Ignas gasped.

Tai buvo tas retas drugelis!

It was that rare butterfly!

Visi trys stovėjo tyliai, grožėdamiesi šiuo grožiu.

All three stood quietly, admiring its beauty.

Grįžę į stovyklą, jie pasidalijo savo nuotykiais su draugais ir mokytojais.

When they returned to camp, they shared their adventure with their friends and teachers.

Ignas išmoko, kad svarbu subalansuoti smalsumą ir atsakomybę.

Ignas learned that it’s important to balance curiosity with responsibility.

Miglė suprato, kaip kartais verta būti lanksčiam.

Miglė realized the value of sometimes being flexible.

O Rūta įgijo pasitikėjimą savimi ir patyrė nuostabų jausmą, priklausant draugų grupei gamtoje.

And Rūta gained self-confidence and experienced the wonderful feeling of belonging to a group of friends in nature.

Per šią kelionę jie visi augo ir mokėsi kažko naujo.

Through this journey, they all grew and learned something new.