Vilniaus internatinėje mokykloje oras alsavo vasaros šiluma.

In the boarding school in Vilnius, the air was filled with the warmth of summer.

Senoviniai mūrai ir žydintys sodai suteikė vietai ypatingą aurą.

The old buildings and blooming gardens gave the place a special aura.

Jonas jautė nerimą.

Jonas felt anxious.

Tai buvo jo pirmoji diena internatinėje mokykloje.

It was his first day in the boarding school.

Jis stovėjo prie įėjimo, rankose laikydamas knygą.

He stood by the entrance, holding a book in his hands.

Jonas buvo tylus ir mėgo skaityti.

Jonas was quiet and loved to read.

Jis norėjo surasti draugą, kuris dalintųsi jo aistra literatūrai.

He wanted to find a friend who shared his passion for literature.

Bet jis buvo pernelyg drovus, kad prieitų prie kitų mokinių.

But he was too shy to approach other students.

Eglė, kita mokyklos naujokė, priešingai, buvo ryški ir komunikabili.

Eglė, another newcomer to the school, was the opposite—bright and communicative.

Tačiau ji jautė didžiulį spaudimą iš savo šeimos.

However, she felt immense pressure from her family.

Visi tikėjosi, kad ji bus tokia pat puiki, kaip ir jos artimieji.

Everyone expected her to be as excellent as her relatives.

Pirmoji diena prabėgo ganėtinai įtemptai.

The first day went by fairly tensely.

Jonas daugiausiai laiką praleido tyliai, vaikštinėdamas po mokyklos sodą.

Jonas spent most of his time silently walking in the school’s garden.

Eglė būriavosi su kitais mokiniais, bandydama sudaryti gerą įspūdį.

Eglė mingled with other students, trying to make a good impression.

Tačiau vakare, kai visi susirinko bendroje patalpoje, Jonas nusprendė palikti kažką ypatingo.

But in the evening, when everyone gathered in the common room, Jonas decided to leave something special.

Jis paliko savo ranka rašytą eilėraštį ant stalo.

He left his handwritten poem on the table.

Jis grįžo į savo kambarį ir vylėsi, kad kažkas ras jo eilėraštį.

He went back to his room and hoped that someone would find his poem.

Tuo tarpu Eglė jautėsi pavargusi nuo visų bandymų įrodyti savo vertę.

Meanwhile, Eglė felt tired from all the efforts to prove her worth.

Ji išėjo pasivaikščioti po sodo alėjas.

She went for a walk through the garden paths.

Eidama pro šalį, ji pastebėjo popieriaus lapą ant bendros patalpos stalo.

Passing by, she noticed a sheet of paper on the common room table.

Ten buvo Jonas' ranka rašytas eilėraštis.

It was Jonas' handwritten poem.

Ji skaitė eilėraštį ir buvo sužavėta.

She read the poem and was impressed.

Eglė, smalsumo vedama, ėjo į biblioteką.

Curious, Eglė went to the library.

Ji surado Joną, kuris vėl buvo pasinėręs į knygą.

She found Jonas, who was once again immersed in a book.

"Ar tu parašei tą eilėraštį?" - paklausė ji.

"Did you write that poem?" she asked.

Jonas pažvelgė į ją nustebęs, tačiau atsakė: "Taip, tai mano kūrinys."

Jonas looked at her surprised but answered, "Yes, that’s my work."

Jie pradėjo kalbėtis.

They started talking.

Jonas papasakojo apie savo svajonę tapti rašytoju ir savo baimes.

Jonas shared his dream of becoming a writer and his fears.

Eglė atskleidė, kaip sunku jai gyventi šeimos lūkesčiais.

Eglė revealed how hard it was for her to live up to her family’s expectations.

Jie abu suprato, kad turi daug bendra.

They both realized that they had a lot in common.

Pokalbis tapo vis gilesnis ir atviras.

Their conversation became deeper and more open.

Jonas jautėsi pastebėtas ir vertinamas.

Jonas felt noticed and appreciated.

Jo baimė nunyko.

His fear began to fade.

Eglė suvokė, kad nėra prasmės stengtis dėl kitų lūkesčių.

Eglė understood that there was no point in trying to meet others' expectations.

Jie nusprendė palaikyti vienas kitą.

They decided to support each other.

Nuo tada Eglė skaitė Jonas' kūrinius, o Jonas ragino Eglę siekti savo tikslų dėl savęs, o ne dėl kitų.

From then on, Eglė read Jonas' works, and Jonas encouraged Eglė to pursue her goals for herself, not for others.

Jie tapo geri draugai, o jų pasitikėjimas savimi augo.

They became good friends, and their confidence grew.

Jonas ir Eglė rado draugystę ir supratimą.

Jonas and Eglė found friendship and understanding.

Jie išmoko mylėti savo talentus ir nebežiūrėti į išorinius vertinimus.

They learned to love their talents and not to rely on outside validation.

Senoji Vilniaus internatinė mokykla tapo vieta, kur jų svajonės pradėjo pildytis.

The old boarding school in Vilnius became a place where their dreams started to come true.

Ir vasaros oras alsavo ne tik šiluma, bet ir naujomis galimybėmis.

And the summer air buzzed not only with warmth but also with new possibilities.