Spindėjo saulė Bernardinų sode Vilniuje.

The sun shone brightly in the Bernardine Garden in Vilnius.

Eglė vaikščiojo taku tarp įvairiaspalvių gėlių.

Eglė walked along the path between the colorful flowers.

Ji norėjo surasti ramybę.

She was seeking peace.

Sode žydėjo vasara.

The garden was alive with the blossoms of summer.

Saulės spinduliai prasiskverbė pro medžių lapus, sukurdami šešėlių žaismą ant tako.

Sunlight filtered through the leaves, creating a play of shadows on the path.

Visas sodas buvo gyvas ir gražus, tačiau Eglės širdyje tvyrojo nerimas.

The entire garden was vibrant and beautiful, yet a sense of unease lingered in Eglė's heart.

Ji turėjo priimti svarbų sprendimą.

She had an important decision to make.

Eglė gavo puikų darbo pasiūlymą užsienyje.

Eglė had received an excellent job offer abroad.

Tai buvo jos svajonė.

It was her dream.

Tačiau palikti Vilnių reiškė palikti šeimą, ypač jaunąjį brolį Domą, kuris labai ją palaikė.

However, leaving Vilnius also meant leaving her family, especially her younger brother Domas, who was a great source of support for her.

Domas jai buvo svarbus.

Domas was important to her.

Jų ryšys buvo ypatingas, todėl sprendimas buvo sunkus.

Their bond was special, making the decision all the more difficult.

Eglė atsisėdo ant suoliuko, išsitraukė užrašų knygelę.

Eglė sat down on a bench and pulled out a notebook.

Ji pradėjo rašyti: „Už: naujos galimybės, karjera, pasaulis... Prieš: šeima, Domas...“.

She began to write: "Pros: new opportunities, career, the world... Cons: family, Domas...".

Rašydama ji jautė, kad kiekvienas „prieš“ skaudina labiau nei „už“.

As she wrote, she felt that each "con" hurt more than the "pros" inspired.

Sodo kampe Eglė pamatė šeimą, žaidžiančią su kamuoliu.

In a corner of the garden, Eglė saw a family playing with a ball.

Jų džiaugsmas buvo toks užkrečiantis.

Their joy was infectious.

Stebėdama juos, Eglė pajuto ašarą nuriedančią skruostu.

Watching them, Eglė felt a tear roll down her cheek.

Ji suprato, ką prarastų palikdama šeimą.

She realized what she would lose by leaving her family.

Tačiau taip pat suprato, kad jos laimė irgi yra svarbi.

However, she also understood that her happiness was important too.

Eglė užmerkė akis, atsigręžė į raminančią sodo atmosferą.

Eglė closed her eyes, turning to the calming atmosphere of the garden.

Ji suvokė, kad gyvenimas yra pokyčiai.

She realized that life is about change.

Ji grįžo namo priėmusi sprendimą.

She returned home with a decision made.

Ji turėjo išdrįsti eiti.

She needed to have the courage to go.

Vakare ji kalbėjo su Domu.

That evening, she spoke with Domas.

Jis buvo jos pasitikėjimo šaltinis.

He was her source of confidence.

„Dome, aš noriu išvykti. Bet bijau prarasti jus visus,“ - prisipažino Eglė.

"Domas, I want to leave. But I'm afraid of losing you all," Eglė confessed.

Domas nusišypsojo.

Domas smiled.

„Egle, visada būsim kartu. Čia ar ten, svarbu, kad būtum laiminga,“ - atsakė jis.

"Eglė, we will always be together. Here or there, what matters is that you are happy," he replied.

Jo žodžiai ją nustebino.

His words surprised her.

Tai buvo paramos pažadas.

It was a promise of support.

Eglė jautėsi lengviau.

Eglė felt lighter.

Ji suprato, kad seniai atėjo laikas eiti savo keliu.

She understood that the time to follow her own path had long since come.

Suprato, kad šeimos meilė bus su ja, kur bebūtų.

She realized that her family's love would be with her, no matter where she was.

Ji tapo labiau pasitikinti savimi ir pasirengusi priimti šį naują gyvenimo iššūkį su džiaugsmu.

She became more confident and ready to embrace this new life challenge with joy.

Sode rasta ramybė dabar lydėjo ją tolimesniame kelyje.

The peace found in the garden now accompanied her on her journey.

Lietuviškas sodas tapo jos širdies namais, ten, kur visada galės sugrįžti.

The Lithuanian garden became the home of her heart, a place she could always return to.