Kai šilti vasaros saulės spinduliai prasiskverbė pro miesto centro bibliotekos langus, Lukas įėjo į vidų.

As the warm rays of the summer sun filtered through the windows of the city center library, Lukas stepped inside.

Jis pirmą kartą universitete ir tą dieną norėjo padaryti kuo geriausią įspūdį.

It was his first time at the university, and he wanted to make the best impression that day.

Galvoje šurmuliavo mintys: ar sugebės pritapti?

Thoughts buzzed in his mind: would he be able to fit in?

Ar sutiks naujų draugų?

Would he meet new friends?

Tiems klausimams nebuvo laiko, nes reikėjo ieškoti vadovėlių.

There was no time for those questions as he needed to look for textbooks.

Tyliai eidamas tarp lentynų, Lukas jautėsi šiek tiek pasimetęs.

Walking quietly among the shelves, Lukas felt a bit lost.

Netoli lango, draugiškai pasisukusi į knygų eilutes, stovėjo Daina.

Near the window, standing companionably with the rows of books, was Daina.

Ji dairėsi atidžiai, mėgaudamasi knygų kvapu ir tikėdamasi užmegzti prasmingus santykius su bendraminčiais.

She was browsing attentively, savoring the smell of books and hoping to forge meaningful connections with like-minded individuals.

Tačiau jos pasitikėjimas kitus kartais gąsdino, ir ji žinojo, kad reikia būti atsargesnei.

However, her confidence sometimes intimidated others, and she knew she needed to be more cautious.

Lukas įkvėpė giliai ir priėjo prie merginos.

Lukas took a deep breath and approached the girl.

"Atleisk, gal gali padėti rasti knygą?

"Excuse me, can you help me find a book?"

" – jis klausė, šiek tiek drebėdamas.

he asked, trembling slightly.

Jo balsas buvo tylesnis, nei norėjo, bet Daina išgirdusi pasuko galvą ir nusišypsojo.

His voice was softer than he intended, but Daina, hearing him, turned her head and smiled.

"Žinoma, kaip ji vadinasi?

"Of course, what's it called?"

" – paklausė ji, nesiekdama per daug užvaldyti pokalbio.

she asked, not aiming to dominate the conversation.

Lukas pasakė knygos pavadinimą, ir Daina lengvai pasilenkė prie lentynos, atsargiai ištraukdama ją.

Lukas told her the book's title, and Daina easily leaned towards the shelf, carefully pulling it out.

"Va čia, skaitant šią knygą, bus smagu," ji pridūrė, sudėdama rankas už nugaros, kad neišgąsdintų naujo pažįstamo.

"Here it is; reading this will be fun," she added, placing her hands behind her back to avoid overwhelming her new acquaintance.

Lukas jautė, kad ledo trūkumas mažėjo, ir jis netgi leido sau šiek tiek pajuokauti.

Lukas felt the ice breaking and even allowed himself a small joke.

Nors pradžioje pokalbyje buvo keletą pauzių ir trūkčiojimų, pamažu jie atrado bendrą kalbą.

Though there were a few pauses and stumbles at the start of their conversation, they slowly found common ground.

Daina paklausė: "Gal nori susitikti dar kartą, kad kartu galėtume pasimokyti?

Daina asked, "Would you like to meet again to study together?"

"Ši mintis suteikė Lukui palengvėjimą ir nudžiugino.

This idea relieved and delighted Lukas.

"Būtų puiku!

"That would be great!"

" – atsakė jis, dabar jau daug drąsiau.

he replied, much more confidently now.

Jie pasikeitė kontaktiniais duomenimis ir susitarė susitikti kitą savaitę.

They exchanged contact information and agreed to meet again next week.

Nuo tos akimirkos Lukas jautėsi užtikrintesnis savo gebėjimu bendrauti, o Daina džiaugėsi atradusi būdą sušvelninti savo pasitikėjimą, kad padėtų užmegzti šiltus ryšius.

From that moment, Lukas felt more assured in his ability to communicate, and Daina was happy to have found a way to soften her confidence to foster warm connections.

Saulė už lango leido, dėdamasi įvairių atspalvių į bibliotekos sienas, ir abu jautėsi viltingi dėl ateities.

The sun set outside, casting various shades on the library walls, and both felt hopeful for the future.