Ryto saulė skverbėsi pro stiklines Aukštųjų technologijų miesto bibliotekos sienas.

The morning sun filtered through the glass walls of the High-Tech City Library.

Studentai zujo viduje, tyrinėdami naujus mokslo metus.

Students bustled inside, exploring the new academic year.

Lukas, naujokas, stovėjo prie įėjimo.

Luke, a newcomer, stood at the entrance.

Jis buvo pasiruošęs naujiems iššūkiams, bet universiteto dydis jį gąsdino.

He was ready for new challenges, but the size of the university intimidated him.

Biblioteka, virtusi orientacijos savaitės širdimi, pilna triukšmo ir technologinio šurmulio, atrodė kaip puikią vietą pradėti.

The library, turned into the heart of orientation week, full of noise and technological buzz, seemed like the perfect place to start.

Lukas jautėsi pasimetęs.

Luke felt lost.

"Kur rasiu kitus, kurie taip mėgsta kompiuterius kaip aš?" – mąstė jis.

"Where can I find others who love computers as much as I do?" he pondered.

Staiga, ant sienos jis pamatė skelbimą: „Prisijunk prie mūsų techninės orientacijos programos! Vadovaus Daiva, mūsų vyresnioji studentė.“

Suddenly, he saw a notice on the wall: “Join our tech orientation program! Led by Daiva, our senior student.”

Lukas pajuto viltį.

Hope sparked in Luke.

Viduje Daiva, energijos kupina vyresnioji, sveikinosi su naujais studentais.

Inside, Daiva, an energetic senior, was greeting new students.

Ji norėjo perteikti savo patirtį, palikti kažkokį ženklą universitete.

She wanted to share her experience, to leave some mark on the university.

"Sveiki visi!" – Daiva nuotaikingai pradėjo.

"Hello everyone!" Daiva cheerfully began.

"Mes padėsime jums atrasti savo aistrą technologijoms."

"We’re here to help you discover your passion for technology."

Milda, bibliotekininkė, stebėjo grupę.

Milda, the librarian, watched the group.

Ji jautė nuolatinį stresą dėl chaotiškos savaitės, bet džiaugėsi matydama studentų entuziazmą.

She constantly felt the stress of the chaotic week but was delighted to see the students' enthusiasm.

Lukas prisijungė prie grupės su besidomėdama šypsena.

Luke joined the group with an eager smile.

Technologijos jį visada viliojo.

Technology always fascinated him.

Jis tikėjosi rasti bendraminčių.

He hoped to find like-minded people.

Per demonstraciją Daiva pateikė kompleksinę problemą.

During a demonstration, Daiva presented a complex problem.

Studentai tylėjo mąstydami.

The students silently pondered.

Staiga Lukas pakėlė ranką.

Suddenly, Luke raised his hand.

„Galime pamėginti tai…“, – jis drąsiai siūlė sprendimą.

“Maybe we can try this…”, he bravely suggested a solution.

Visi klausėsi atidžiai.

Everyone listened attentively.

Pasiūlymas suveikė!

The suggestion worked!

Auditorijoje nuvilnijo pagarbos banga, o Daiva džiaugsmingai nulėkė, plodama.

A wave of respect rippled through the room, and Daiva joyfully rushed in, clapping.

"Puikus darbas, Lukai!" – gyrė ji.

"Great job, Luke!" she praised.

Lukas žvilgčiojo aplinkui, jautėsi lyg iš naujo atradęs savo vietą.

Luke glanced around, feeling like he'd found his place anew.

Po sesijos, Daiva priėjo prie jo.

After the session, Daiva approached him.

„Ar nori prisijungti prie mūsų technologijų klubo?

“Would you like to join our tech club?

Manau, tu ten puikiai tiktum,“ – pasiūlė ji.

I think you’d fit in perfectly,” she offered.

Lukas linktelėjo, jausdamas laimę ir dėkingumą.

Luke nodded, feeling happy and grateful.

Nuo tos akimirkos Lukas pajuto, kad yra ten, kur turi būti.

From that moment, Luke felt he was where he belonged.

Jo baimės dėl universiteto platybės dingo.

His fears of the vast university disappeared.

Lukas rado bendruomenę ir galimybes augti.

Luke found a community and opportunities to grow.

Rudenėjant, jis žinojo, kad laukia nauji nuotykiai ir draugystės.

As autumn settled in, he knew that new adventures and friendships awaited him.

Lukas liko sužavėtas, kad atrado savo nišą, savo vietą universiteto gyvenime.

Luke was thrilled to have found his niche, his place in university life.