Rudens vėjas švelniai šnarėjo per pušis, kai naujojo Rokos gyvenimo skyrius prasidėjo mažame kaimelyje Kuršių nerijoje.

The autumn wind softly rustled through the pines as a new chapter of Rokas's life began in a small village in the Curonian Spit.

Jis stovėjo ant smėlio kopos krašto ir giliai įkvėpė.

He stood at the edge of a sand dune and took a deep breath.

Kvepėjo pušimis ir sūriu jūros oru.

The air smelled of pines and salty sea.

Pradžia buvo šiek tiek baisi. Pirmoji savaitė naujoje mokykloje.

The beginning was a bit daunting—it was his first week at a new school.

Rokas buvo drovus vaikinas.

Rokas was a shy guy.

Jis mėgo tylą ir gamtą, daugiausia domėjosi retais augalais.

He enjoyed silence and nature and was mostly interested in rare plants.

Kažkur šalia mokyklos sklido juokas, o Rokas jautėsi mažas bei vienišas.

Somewhere nearby, laughter echoed from the school, making Rokas feel small and lonely.

Tačiau, šalia jo tylėdama, pasirodė Giedrė.

But then, silently beside him, appeared Giedrė.

Ji buvo vietinė mergina, energinga ir draugiška.

She was a local girl, energetic and friendly.

Giedrė iš pradžių manė, jog naujokai dažnai nesidomi aplinkine gamta, bet nusprendė pabendrauti su Roku.

Initially, Giedrė thought that newcomers often weren't interested in the surrounding nature, but she decided to talk to Rokas.

"Ei, sveikas! Noriu parodyti tau kažką ypatingo po pamokų. Ar prisijungsi?" Ji plačiai nusišypsojo.

"Hey, hello! I want to show you something special after school. Will you join me?" she said with a wide smile.

Rokas dvejojo.

Rokas hesitated.

Prisimindamas praeities patirtis, jautė nerimą.

Remembering past experiences, he felt anxious.

Bet taip pat žinojo, kad namo grįžti jam nebus nieko naujo.

But he also knew that going home wouldn't offer anything new.

Galimybė pažinti kažką naujo buvo viliojanti.

The possibility of discovering something new was tempting.

"Gerai, eisiu su tavimi," - sutiko jis, vos pastebimai šyptelėdamas.

"Okay, I'll go with you," he agreed, with the faintest hint of a smile.

Po pamokų, abu leidosi į mišką.

After school, they ventured into the forest.

Giedrė rodė vietas, kur dažnai žaidžia ir atranda naujų slėpinių.

Giedrė showed him places where she often played and found new hideouts.

Staiga Rokas pastebėjo retą augalą ir pradėjo apie jį kalbėti.

Suddenly, Rokas noticed a rare plant and started talking about it.

Jo žinios nustebino Giedrę.

His knowledge surprised Giedrė.

"Tu tikrai žinai apie gamtą!" - su susižavėjimu atsakė ji.

"You really know about nature!" she replied with admiration.

Netrukus tarp jų užsimezgė tikras pokalbis.

Soon a genuine conversation started between them.

Rokas pasijuto saugus ir susidomėjęs.

Rokas felt safe and intrigued.

Jų draugystė augo, kaip miško gaivinanti žaluma aplink juos.

Their friendship grew, like the fresh green around them in the forest.

Per kelias ateinančias savaites Rokas suprato, kad atvirumas ir dalijimasis savo interesais gali būti raktas į priėmimą.

Over the next few weeks, Rokas realized that openness and sharing his interests could be the key to acceptance.

Jis jautėsi labiau užtikrintas ir entuziastingai laukė naujos dienos mokykloje bei naujų nuotykių su Giedre.

He felt more confident and eagerly anticipated new days at school and new adventures with Giedrė.

Kuršių nerija, su nuostabiomis savo dunojaus kopomis ir gaiviomis pievomis, tapo jo antraisiais namais.

The Curonian Spit, with its beautiful dunes and refreshing meadows, became his second home.

Gyvenimas buvo kupinas spalvų ir naujų draugų, o Rokas jautėsi suprastas ir vertinamas.

Life was full of color and new friends, and Rokas felt understood and valued.

Jis suprato, kad kartais svarbu tiesiog būti savimi.

He realized that sometimes it's important just to be yourself.