Vilniaus senamiestyje, rudeninių lapų kvapas tvyrojo ore.

In the old town of Vilnius, the scent of autumn leaves lingered in the air.

Saulė prasikalė per senas mūrines sienas, apšviesdama akmenimis grįstą gatvę, kuria Gabija pirmą kartą žengė į naują mokyklą.

The sun broke through the old brick walls, illuminating the cobblestone street where Gabija stepped for the first time on her way to the new school.

Mokykla buvo didelė, su raudonomis plytomis ir senu laikrodžiu, kuris tiksėjo virš įėjimo.

The school was large, with red bricks and an old clock ticking above the entrance.

Širdis plakė greitai.

Her heart beat quickly.

Kaip rasti draugų, kurie norėtų suprasti tikrąją ją?

How could she find friends who would want to understand the real her?

Gabija buvo švelni, bet viduje degė noru kurti ir dalintis meno pasauliais.

Gabija was gentle, but inside she burned with a desire to create and share worlds of art.

Tik ji nežinojo, kaip pradėti.

She just didn't know how to start.

Dovydas, praėjęs pro šalį, pastebėjo naujokę.

As Dovydas passed by, he noticed the newcomer.

Jis visada buvo tas, kuris sveikindavo naujus mokinius, norėdamas, kad jie jaustųsi laukiami.

He was always the one who greeted new students, wanting them to feel welcome.

„Sveika,“ tarė jis su šypsena, „Ar reikia pagalbos?“

"Hello," he said with a smile, "Do you need any help?"

Gabija šiek tiek sumažino įtampą viduje ir atsakė, „Ačiū. Dar baisu, viskas čia... nauja.“

Gabija's internal tension eased a bit, and she replied, "Thank you. It's still scary, everything here... is new."

Lukas, klasiokas, pastebėjęs jų pokalbį, susitelkė į Gabiją.

Lukas, a classmate, noticed their conversation and focused on Gabija.

Jis buvo smalsus ir turėjo aštrų protą, bet kartais tylus.

He was curious and had a sharp mind, but sometimes he was quiet.

Ką ji slepia toje su savimi nešamoje kuprinėje?

What was she hiding in that backpack she carried?

Per ilgąją pertrauką Gabija sėdėjo mokyklos vidiniame kiemelyje.

During the long break, Gabija sat in the school's inner courtyard.

Spalvojant lapus, kurie krito į jos sąsiuvinį, ji netyčia pamiršo jam brangų eskizų sąsiuvinį ant suoliuko.

Coloring the leaves that fell on her notebook, she accidentally left her treasured sketchbook on the bench.

O Dovydas, pražingsniavęs vėl pro šalį, pastebėjo ir paėmė sąsiuvinį.

Dovydas, walking by again, noticed it and picked it up.

Nujausdamas, kad jis gali priklausyti Gabijai, sugrąžino jai jį su šilta šypsena.

Sensing it might belong to Gabija, he returned it to her with a warm smile.

„Pamiršai kažką,“ - pasakė, iškeldamas sąsiuvinį.

"You forgot something," he said, holding up the sketchbook.

„Ačiū, labai svarbus man,“ - tyliai atsakė Gabija, bet ji džiaugėsi.

"Thank you, it's very important to me," Gabija replied quietly, but she was happy.

Lukas, girdėjęs viską, priėjo.

Lukas, having heard everything, approached.

Jis mėgo gerai pieštus daiktus, nors pats niekada piešti nebandė.

He admired well-drawn things, though he had never tried drawing himself.

„Norėčiau pamatyti tavo darbus,“ drąsiai pratarė Lukas.

"I'd like to see your work," Lukas said boldly.

Gabija pirmą kartą per dieną pradėjo jaustis ramiau.

For the first time that day, Gabija began to feel calmer.

Ji parodė kelis puslapius.

She showed them a few pages.

Akių šviesos pasikeitimai Dovydo ir Luko akyse įžiebė jos vidinę liepsną.

The light in Dovydas's and Lukas's eyes sparked her inner flame.

Jie buvo sužavėti.

They were impressed.

„Tai nuostabu!“ - pasidalino Dovydas, stebėdamas Gabijos detales.

"It's amazing!" Dovydas shared, observing Gabija's details.

Tą popietę Gabija suprato, kad nors ir buvo sunku, pasidalijimas savo menais atveria duris į kitų širdis.

That afternoon, Gabija realized that although it was hard, sharing her art opened doors to others' hearts.

Lukas ir Dovydas tapo tikrais draugais, kurie ne tik priėmė jos meną, bet ir palaikė.

Lukas and Dovydas became true friends who not only embraced her art but supported her.

Ji pradėjo suprasti, kad tikri draugai vertina atvirumą ir pagarba užkitą vienas kitą.

She began to understand that true friends value openness and respect for each other.

Vilniaus senamiesčio energija tapo ne tokia svetima, ir Gabija galėjo laisvai įkvėpti rudens dulksnos.

The energy of Vilnius's old town became less foreign, and Gabija could freely breathe in the autumn mist.

Ji atrado, kad yra pasiruošusi atskleisti pasauliui savo kūrybą.

She discovered she was ready to reveal her creations to the world.