Ruduo buvo atėjęs į Trakų pilį.

Autumn had arrived at Trakai Castle.

Medžiai aplink pilį jau buvo nusispalvinę ryškiomis, rudeninėmis spalvomis.

The trees surrounding the castle were already adorned with vibrant autumn colors.

Pilies sienos rikiavosi šalia blizgančio ežero, kuris tyliai atspindėjo dangų.

The castle walls stood beside the glistening lake, which silently reflected the sky.

Viduje pilies, Gediminas vaikščiojo tarp viduramžių sienų.

Inside the castle, Gediminas wandered among the medieval walls.

Jis žavėjosi architektūra.

He admired the architecture.

Jo širdis plakė stipriai, bet ne dėl savaitės besitęsiančio skausmo - dėl meilės istorijai.

His heart pounded strongly, but not because of the week-long pain—because of his love for history.

Traumą ant kojos jis bandė slėpti, net nuo Rasos, geriausios draugės ir seselės.

He tried to hide the injury on his leg, even from Rasa, his best friend and nurse.

Rasa atvyko į pilį kartu su Laima, vietine gide, kuri buvo įsimylėjusi Gediminą.

Rasa had arrived at the castle with Laima, a local guide who was in love with Gediminas.

Laima stebėjo, kaip Gediminas pastebimai šlubuoja.

Laima observed how Gediminas noticeably limped.

Ji atsargiai priėjo prie jo.

She approached him cautiously.

„Gal tau reikia pristoti, Gediminai?

"Maybe you need to take a break, Gediminas?"

“ – paklausė Laima rūpestingai.

Laima asked gently.

„Ne, ačiū.

"No, thank you.

Aš gerai“, – atsakė Gediminas, stengdamasis sukaupti jėgas.

I'm fine," Gediminas replied, trying to gather his strength.

Bet iš tikrųjų jis jautėsi it kalnas jo nugarai.

But in truth, he felt as if a mountain weighed on his back.

Savaitgalį Gediminas ruošėsi dokumentuoti pilies rūsius paskutinėms nuotraukoms.

Over the weekend, Gediminas prepared to document the castle's cellars for the final photographs.

Artėjo Visų Šventųjų diena, o projekto pabaiga vis artėjo.

All Saints' Day was approaching, and the project's end was drawing near.

Tačiau per vieną žingsnį šlapiomis akmenimis jis slydo ir skaudžiai susitrenkė.

However, with one step on the wet stones, he slipped and fell painfully.

Skubus skausmas perėjo jam per visą kūną.

A sharp pain surged through his entire body.

Jis gavo rimtą sužeidimą.

He sustained a serious injury.

Rasa ir Laima išgirdo gedulingą šauksmą.

Rasa and Laima heard the anguished cry.

Laima puolė pirmoji, o Rasa vos atsiliko.

Laima rushed first, with Rasa close behind.

Gediminas gulėjo ant akmeninio grindinio, jo veide - skausmas.

Gediminas lay on the stone pavement, pain etched on his face.

Laima jautė, kaip jos širdis lūžta.

Laima felt her heart breaking.

„Tu negali to slėpti nuo mūsų“, – drąsiai pasakė Rasa, klūpodama šalia Gedimino.

"You can't hide this from us," Rasa said boldly, kneeling beside Gediminas.

„Aš nenoriu būti našta.

"I don't want to be a burden...

Nenoriu būt silpnas“, – pripažino Gediminas, jo akys buvo pilnos ašarų.

I don't want to be weak," Gediminas admitted, his eyes filled with tears.

„Tu nesi silpnas.

"You're not weak.

Tu esi mūsų draugas.

You are our friend.

Mes norime tau padėti“, – švelniai pasakė Laima, paimdama jo ranką.

We want to help you," Laima said gently, taking his hand.

Krentančių lapų šnarėjimą keitė jų greiti žingsniai, nes Rasa ir Laima padėjo Gediminui pakilti.

The rustle of falling leaves was replaced by their quick steps as Rasa and Laima helped Gediminas to his feet.

Jie švelniai palydėjo jį, abipusiai pasikeisdami šiltais žodžiais ir skatinimais.

They gently escorted him, exchanging warm words and encouragement.

Pagaliau jiems pavyko surasti artimiausią vietinę gydytoją.

Finally, they managed to find the nearest local doctor.

Gediminas atsigavo, o jo žaizdos buvo sutvarkytos.

Gediminas recovered, and his wounds were tended to.

Galiausiai, jis pripažino, kad reikia pasitikėti kitais.

Ultimately, he realized that one must trust others.

Jis dėkojo Rasai ir Laimai už tai, kad jie buvo šalia.

He thanked Rasa and Laima for being there.

„Man reikia jūsų pagalbos“, – tarė Gediminas nuolankiai.

"I need your help," said Gediminas humbly.

„Aš tai supratau dabar.

"I understand that now."

“Nuo tos dienos Gediminas pakeitė savo požiūrį.

From that day on, Gediminas changed his perspective.

Jis suvokė, kad silpnumas kartais gali būti jėga.

He realized that weakness can sometimes be a strength.

Visų Šventųjų diena atėjo su nauju dėkingumo jausmu už tikrus draugus.

All Saints' Day arrived with a newfound sense of gratitude for true friends.

Rasa, Laima ir Gediminas žinojo, kad kartu gali įveikti viską.

Rasa, Laima, and Gediminas knew they could overcome anything together.

Ir spalvingų rudeninių lapų šlamesys vis dar tyliai aidėjo per pilies aikštę.

And the whisper of the colorful autumn leaves still softly echoed through the castle courtyard.