Dovydas ir Irena stovėjo ant aukštos kalvos, iš kurios atsiveria žavingas Kernavės griuvėsių vaizdas.

Dovydas and Irena stood on a high hill, from which there was a charming view of the ruins of Kernavė.

Vėjas sukas aplink jų plaukus, o saulė šildė jų veidus.

The wind swirled around their hair, and the sun warmed their faces.

Ruduo čia buvo nuostabus: oras kvepėjo nukritusiais lapais, o medžių lapai švietė oranžine ir raudona spalvomis.

Autumn here was wonderful: the air smelled of fallen leaves, and the trees' leaves glowed in shades of orange and red.

„Pažiūrėk, Irena, kokios spalvos!

"Look, Irena, what colors!"

“ – susižavėjusi šūktelėjo Dovydas, bandydamas pakelti Irenos nuotaiką.

Dovydas exclaimed in admiration, trying to lift Irena's spirits.

Jam buvo sunku ignoruoti šeimos problemas, tačiau jis žinojo, kad ši išvyka galėtų jiems abiem padėti.

It was hard for him to ignore the family problems, but he knew that this outing could help them both.

Irena linktelėjo, bet matėsi, kad ji kažkur tolsta mintimis.

Irena nodded, but it was clear she was lost in thought.

„Kodėl viskas pasikeitė, Dovydai?

"Why did everything change, Dovydas?"

“ – tyliai paklausė ji.

she quietly asked.

Dovydas susimąstė, kaip atsakyti.

Dovydas pondered how to respond.

Jis neturėjo žodžių, bet norėjo pasakyti, kad viskas bus gerai.

He didn't have the words, but he wanted to say that everything would be alright.

Vietoj žodžių jis nusišypsojo ir pasiūlė: „Eime, surasim ką nors ypatingo šiandien.

Instead of words, he smiled and suggested, "Let's go find something special today.

Kaip tikri tyrinėtojai!

Like real explorers!"

“ Irena sužibo akyse ir ji pradėjo žengti į priekį.

Irena's eyes sparkled, and she began to move forward.

Jie leidosi prie nedidelės tako, kur nebuvo jokių turistų.

They headed down a small path where there were no tourists.

Takas vedė į mažai žinomą griuvėsių dalį.

The path led to a little-known part of the ruins.

Jie juokavo ir kalbėjosi, Dovydas nuolat žvelgė į savo seserį, norėdamas įsitikinti, kad ji laiminga.

They joked and talked, and Dovydas constantly looked at his sister, wanting to make sure she was happy.

Staiga, po senovine siena, jie pastebėjo siaurą angą.

Suddenly, beneath an ancient wall, they noticed a narrow opening.

Jie susižvalgė, o Irena sušuko: „Pažiūrėkim, kas ten yra!

They exchanged glances, and Irena exclaimed, "Let's see what's in there!"

“ Jos balsas drebėjo iš smalsumo.

Her voice trembled with curiosity.

Dovydas jautė, kad ši akimirka ypatinga.

Dovydas felt that this moment was special.

Jie atsargiai įsmuko vidun ir rado mažą kambarį, pilną senovinių plytų ir senų artefaktų.

They carefully slipped inside and found a small room full of ancient bricks and old artifacts.

Irena žiūrėjo į jį su nuostaba, tarsi jie būtų atradę lobį.

Irena looked at him in amazement, as if they had discovered a treasure.

„Tai kaip nuotykis,“ džiaugsmingai tarė Irena, o Dovydas suprato, kad tai yra tikra.

"This is like an adventure," Irena said joyfully, and Dovydas realized it was true.

Jie gali rasti džiaugsmo ir laimės net ir sunkiausiomis akimirkomis.

They could find joy and happiness even in the toughest moments.

Vėliau vakare, jie sėdėjo kalvos viršūnėje, stebėdami, kaip saulė leidžiasi už horizonto, padengiant viską auksu.

Later in the evening, they sat atop the hill, watching the sun set beyond the horizon, turning everything to gold.

Dovydas jautėsi drąsus ir turintis viltį.

Dovydas felt brave and hopeful.

Jie tikrai buvo kartu, ir niekas to negalėjo pakeisti.

They were truly together, and nothing could change that.

Jie ramiai sėdėjo, mėgaudamiesi tyla ir naujai susiformavusiu ryšiu.

They sat quietly, enjoying the silence and the newly formed bond.

Dovydas žinojo, kad upė šeimoje gali toliau tekėti, bet jis nebesijaudino.

Dovydas knew that the river in the family might continue to flow, but he was no longer worried.

Jie turėjo vienas kitą, ir tai buvo svarbiausia.

They had each other, and that was the most important thing.