Trakuose rudens oras buvo gaivus ir ramus.

In Trakai, the autumn air was refreshing and calm.

Spalvoti medžių lapai krito ant akmeninio tako, vedančio į Trakų salos pilies vartus.

Colorful leaves fell onto the stone path leading to the gates of Trakai Island Castle.

Jonas ir Vaiva, susikibę rankomis, lėtai ėjo per tiltelį, apgaubti ramybės pojūčiu.

Jonas and Vaiva, holding hands, walked slowly over the bridge, enveloped in a sense of peace.

Jonas jautėsi šiek tiek neramus.

Jonas felt a bit uneasy.

Jis visada buvo užsiėmęs darbu, bet šį savaitgalį nusprendė sutelkti dėmesį tik į Vaivą.

He had always been busy with work, but this weekend he decided to focus solely on Vaiva.

Jie abu atrodė nutolę vienas nuo kito, ir tai jam nerūpestingai slėgė širdį.

They both seemed distant from each other, and this casually weighed on his heart.

Jonas paliko telefoną ir kompiuterį viešbutyje.

Jonas left his phone and computer at the hotel.

Jis nusprendė, kad šis laikas bus tik jųdviejų.

He resolved that this time would be for just the two of them.

Pilies kieme vyravo senovės istorijos dvasia.

The spirit of ancient history prevailed in the courtyard of the castle.

Jonas skanavo laiką su Vaiva, klausėsi gidės pasakojimų, mėgavosi aplinkos grožiu.

Jonas savored the time with Vaiva, listened to the tour guide's stories, and enjoyed the beauty of the surroundings.

Tačiau Vaivos mintys, atrodė, buvo kitur.

However, Vaiva's thoughts seemed elsewhere.

Jos tylus žvilgsnis klajojo už pilies sienų ribų, tarsi ieškodamas kažko daugiau.

Her quiet gaze wandered beyond the castle walls, as if searching for something more.

Po pietų, prie ramios ežero pakrantės, apsupti žavių rudens spalvų, Jonas sustojo.

In the afternoon, by the calm lakeside, surrounded by enchanting autumn colors, Jonas stopped.

Jis pažvelgė į Vaivos akis.

He looked into Vaiva's eyes.

"Man rūpi tu," sakė jis.

"I care about you," he said.

"Noriu, kad būtume arčiau vienas kitam.

"I want us to be closer to each other.

Darbas dažnai mus atitolina, bet dabar esu čia.

Work often separates us, but I’m here now.

Noriu, kad žinotum.

I want you to know that."

"Vaiva buvo nustebinta.

Vaiva was surprised.

Jos akys sušvito lankstumu ir šiluma.

Her eyes shone with suppleness and warmth.

"Aš tai jaučiau," ji atsakė tyliai.

"I felt that," she replied softly.

"Kartais, atrodo, mes gyvename šalia, bet kasdienybė mus atitolina.

"Sometimes, it seems we live side by side, but everyday life pulls us apart.

Džiaugiuosi, kad tu stengiesi.

I'm glad you're making an effort."

" Ji apkabino Joną, ir abu sustojo, klausydamiesi tylos.

She hugged Jonas, and they both paused, listening to the silence.

Jie vaikščiojo ilgai, aptarė savo svajones ir lūkesčius.

They walked for a long time, discussing their dreams and expectations.

Vaiva prisipažino, kad ji taip pat norėjo daugiau laiko praleisti su juo.

Vaiva admitted she also wanted to spend more time with him.

Nuo tos akimirkos jų širdys vėl susiglaudė.

From that moment, their hearts reunited.

Pamažu saulė leidosi už horizonto.

Gradually, the sun set beyond the horizon.

Jonas jautėsi palengvėjęs.

Jonas felt relieved.

Jis suprato, kaip svarbu būti kartu šiame pasaulyje, ne tik darbuvietėje ar kasdieninėse užduotyse.

He realized how important it was to be together in this world, not just at work or through daily tasks.

Grįždami atgal į viešbutį, Jonas ir Vaiva turėjo naują ryšį, ir jis pažadėjo sau, kad tai išsaugos.

As they returned to the hotel, Jonas and Vaiva had found a new connection, and he promised himself to preserve it.

Jie abu ištarė "ačiū" vienas kitam, giliai širdyje žinodami, jog šis rudens savaitgalis buvo naujo pradžia jųdviejų kelionei.

They both said "thank you" to each other, deeply knowing in their hearts that this autumn weekend was the beginning of a new journey for them both.