Rudenį oras buvo pilnas šilto vėjo ir lapų šnarėjimo.

In the fall, the air was filled with warm wind and the rustling of leaves.

Didžiulė keista pastatas stovėjo atokiai nuo miesto.

A huge strange building stood away from the city.

Tai buvo paslapties laboratorija.

It was a mystery laboratory.

Viduje triūsė Domas - mokslininkas, užsidaręs tarp galingų mikroskopų ir spalvotų kolbų.

Inside toiled Domas - a scientist, locked away among powerful microscopes and colorful flasks.

Jo galvoje tik viena mintis: išspręsti tyrimo mįslę iki Helovino.

His mind was focused on one thing: solving the research puzzle by Halloween.

Jis jautėsi vos alsuojantis, bet veržėsi į priekį.

He felt barely able to breathe, but he pushed forward.

Netoli stovėjo Justina ir Rokas, jo kolegos.

Nearby stood Justina and Rokas, his colleagues.

Jie Domo nedažnai matydavo, tik girdėdavo kaip jis šneka laboratorijoje su savimi.

They rarely saw Domas, only heard him talking to himself in the lab.

Pastate buvo kažkas niūraus, ir dar artyn atėjo Helovinas, pridėdamas dar daugiau paslaptingumo.

There was something gloomy about the building, and with Halloween approaching, it added even more mystery.

Domas buvo nesustabdomas savo tyrimuose.

Domas was unstoppable in his research.

Jis ieškojo formulės, kuri galėtų pakeisti žmonijos supratimą apie ląstelių regeneraciją.

He was searching for a formula that could change humanity's understanding of cell regeneration.

Atrodo, viskas vyko pagal planą, kol vieną dieną, kai jis dirbo su nauja chemine medžiaga, staiga pajuto niežulį gerklėje.

Everything seemed to be going according to plan, until one day, while working with a new chemical, he suddenly felt an itch in his throat.

Jis nusičiupo už kaklo.

He clutched his neck.

Alerginė reakcija užpuolė jį netikėtai.

An allergic reaction struck him unexpectedly.

Domas pasijuto silpnas, galva sukosi, bet jis nenustojo dirbti.

Domas felt weak, his head was spinning, but he didn't stop working.

Jis kovojo su savimi: ar kviesti pagalbą, ar tęsti darbą, nepaisant gresiančios pavojingos būklės?

He struggled within himself: to call for help or to continue working, despite the imminent danger?

Domas bijojo, kad jei pasirodytų silpnas, jo projektas atsidurtų pavojuje.

Domas feared that if he appeared weak, his project would be in jeopardy.

Kai jis pagaliau pasiduoti pradėjo, stipriausias skausmas mostelėjo per kūną.

As he finally began to give in, the strongest pain swept through his body.

Domas sukrito.

Domas collapsed.

Justina ir Rokas įėjo į kambarį tuoj pat.

Justina and Rokas immediately entered the room.

Jie išsigando pamatę Domą ant grindų.

They were frightened to see Domas on the floor.

Justina paskambino gydytojams.

Justina called the doctors.

Domas, bandydamas atgauti kvapą, suvokė: tonąlumas - tai ne vienas.

Trying to catch his breath, Domas realized: isolation is not everything.

Jis leido Rokui ir Justinai padėti.

He allowed Rokas and Justina to help him.

Jiems visiems dirbant kartu, tyrimas nebuvo sugadintas.

With all of them working together, the research was not ruined.

Su laiku, Domas atgijo, bet šįkart jis suprato, kad draugų pagalba yra svarbiau nei asmens paslaptis.

In time, Domas recovered, but this time he understood that friends' help is more important than personal secrecy.

Po kelių dienų, atsikėlęs iš ligoninės, Domas sugrįžo į laboratoriją.

A few days later, after getting up from the hospital, Domas returned to the laboratory.

Jis šypsojosi.

He was smiling.

Žinojo, kad tikra stiprybė slypi santykiuose su žmonėmis.

He knew that true strength lies in relationships with people.

Justina ir Rokas dabar buvo ne tik kolegos, bet ir draugai.

Justina and Rokas were now not only colleagues but friends.

Visi kartu jie ruošėsi švęsti Heloviną, kai jų tyrimo rezultatai atrodė šviesesni.

Together, they were preparing to celebrate Halloween, as their research results seemed brighter.

Domas nuo tada visada prisimindavo - komanda yra neįkainojama vertybė.

From then on, Domas always remembered - a team is an invaluable asset.

Jam Helovinas tapo ne baimės, bet draugystės švente.

To him, Halloween had become a celebration of friendship rather than fear.