Vilniaus universiteto Botanikos sode ruduo atrodė kaip iš pasakos.

In the Vilniaus universiteto Botanical Garden, autumn looked like a scene from a fairy tale.

Geltoni, oranžiniai ir raudoni lapai švytėjo, o vėjas švelniai juos blaškė.

Yellow, orange, and red leaves glowed, while the wind gently scattered them.

Lygių takų kraštuose puikavosi gėlės, operatyviai paruoštos žiemai.

Flowers, already prepared for winter, adorned the edges of the smooth paths.

Žmonės vaikštinėjo, ausis džiuginant lapų traškėjimu po kojomis.

People strolled around, their ears delighted by the crunch of leaves underfoot.

Rūta, biologijos studentė su kuprine pilna užrašų, sekė grupę kartu su gidu.

Rūta, a biology student with a backpack full of notes, followed a tour group led by a guide.

Ji čia rinko medžiagą savo darbui apie vietinius augalus.

She was gathering material for her paper on local plants.

Šalta spalio diena neskubėjo atnešti lietaus, leidžiant Rūtai mėgautis pasivaikščiojimu.

The cold October day was slow to bring rain, allowing Rūta to enjoy her walk.

Tuo tarpu Gediminas, architektas, kuris itin domėjosi kraštovaizdžiu, vaikščiodamas mintyse kūrė naujas sodo dizaino idėjas.

Meanwhile, Gediminas, an architect with a keen interest in landscapes, was mentally designing new garden layouts as he walked.

Jie abu buvo dalis ekskursijos.

Both were part of the tour.

Rūta nesitikėjo ypatingų pažinčių, labiau susitelkdama į mokslą.

Rūta wasn't expecting to make any significant acquaintances, focusing more on her studies.

Gediminas vis dar jautėsi atsargus po neseniai nutrūkusio santykio ir nenorėjo vėl sudegti.

Gediminas was still cautious after a recent breakup and didn't want to get burned again.

Viskas pasikeitė, kai abu netikėtai susidūrė, atidžiai žvelgdami į senąjį ąžuolą.

Everything changed when they unexpectedly met while closely observing an old oak tree.

"Ar čia ne pats senausias medis?

"Isn't this the oldest tree here?"

" – paklausė Gediminas, žvelgdamas į Rūtą.

Gediminas asked, looking at Rūta.

"Taip, jis čia stovi jau kelis šimtmečius," – nusišypsojo Rūta.

"Yes, it's been standing here for centuries," Rūta smiled.

Dėmesį patraukė jų bendra meilė gamtai ir tyrinėjimams.

Their shared love of nature and research caught their attention.

Po truputį, žodis po žodžio, jie rado bendrą kalbą.

Gradually, word by word, they found common ground.

Rūta pasakojo apie savo darbą, o Gediminas dalinosi mintimis apie sodinimo planus.

Rūta talked about her work, while Gediminas shared his thoughts on planting plans.

Kai pasibaigė ekskursija, jie nedrąsiai atsisveikino.

When the tour ended, they said goodbyes timidly.

Tačiau prieš paskutinį atsisveikinimą, kai lapai krito juos apsupant didingais ąžuolais, jie abu įsidrąsino.

However, before the final farewell, as leaves fell around them in a circle of majestic oaks, they both found the courage.

"Gal galėtume kada nors vėl susitikti?

"Perhaps we could meet again sometime?"

" – pasiūlė Gediminas, truputį svyruodamas.

Gediminas suggested, hesitating a little.

Rūta trumpam pagalvojo apie visus savo darbus, tačiau nusprendė pabandyti ko nors naujo: "Taip, kodėl gi ne?

Rūta briefly thought about all her work but decided to try something new: "Yes, why not?

Galėtume dirbti kartu prie bendruomenės sodo projekto.

We could work together on a community garden project."

"Jie apsikeitė kontaktais ir pažadėjo susitikti kitą kartą, kad galėtų toliau dalintis savo idėjomis ir aistromis.

They exchanged contacts and promised to meet another time to continue sharing their ideas and passions.

Rūta jautėsi atvira naujiems potyriams, o Gediminas atgavo pasitikėjimą žmonėmis.

Rūta felt open to new experiences, and Gediminas regained his trust in people.

Abiem ta diena tapo svarbiu posūkiu, įžiebiant naujas galimybes tiek profesiniu, tiek asmeniniu lygmeniu.

For both of them, that day became an important turning point, sparking new opportunities both professionally and personally.