Halloween Escape: Baking Amidst Mutants
FluentFiction - Lithuanian
Halloween Escape: Baking Amidst Mutants
Saulė jau seniai nusileido, palikdama rūstų, oranžinį rudens dangų.
The sun had long set, leaving behind a harsh, orange autumn sky.
Švelnus vėjas šnibždėjo per apleistą prekybos centrą, o retkarčiais girdėjosi mutantų būgneliai.
A gentle wind whispered through the abandoned shopping center, occasionally accompanied by the drumming sounds of mutants.
Prie išdaužto vitrinos stiklo stovėjo Rasa, Tomas ir Eglė – trys ištroškę normalumo draugai.
By the shattered display window stood Rasa, Tomas, and Eglė – three friends thirsty for normalcy.
Jų tikslas šiandien – iškepti pyragą.
Their goal today was to bake a pie.
Rasa, energinga ir užsispyrusi lyderė, įkvėpė draugus.
Rasa, an energetic and stubborn leader, inspired her friends.
"Šiandien – Helovinas.
"Today is Halloween.
Turime švęsti!
We have to celebrate!"
" – pasakė ji, laikydama seną receptų knygą.
she said, holding an old recipe book.
Deja, lentynose beveik nieko neliko: keli maišeliai miltų, truputis cukraus ir konservuoto vaisių mišinio.
Unfortunately, there was almost nothing left on the shelves: a few bags of flour, a little sugar, and some canned fruit mix.
"Teks būti kūrybingiems," tarė Rasa, žvelgdama į aplinką.
"We'll have to be creative," said Rasa, surveying her surroundings.
Tomas, visada pasiruošęs pralinksminti, juokavo: "Gal turėtume pakviesti vieną iš mutantų paragauti!
Tomas, always ready to lighten the mood, joked, "Maybe we should invite one of the mutants to taste it!
Jie vis tiek vien atsitiktinius skonius mėgsta.
They always like random flavors anyway."
" Jo žodžiai privertė Eglę nusišypsoti.
His words made Eglė smile.
Eglė buvo optimistė, įsivaizduojanti pasaulį pietų šviesoje.
Eglė was an optimist, imagining the world in the light of south.
Ji pasiūlė: "Gal bebėjime klevų sirupu iš sulčių viryklės?
She suggested, "Maybe we could substitute klevų sirupu from juice from the boiler?
Bus kaip natūralus saldiklis!
It could be a natural sweetener!"
" Rasa linktelėjo.
Rasa nodded.
"Puiki mintis," – pritarė ji.
"Great idea," she agreed.
Tomas palinksėjo: "Gerai, aš pritrauksiu jų dėmesį.
Tomas nodded: "Alright, I'll distract them."
"Kai Tomas nuėjo šaukti ir švilpti, mutantai nukreipė žvilgsnius į jį.
As Tomas went off shouting and whistling, the mutants turned their attention to him.
Tuomet Rasa ir Eglė greitai rinko likučius ir statė laužą ankštame pastato viduje.
Meanwhile, Rasa and Eglė quickly gathered the remnants and built a fire inside the cramped building.
Laikas bėgo, o po kiek laiko Tomas sugrįžo sušlapęs, bet sveikas.
Time was of the essence, and after a while, Tomas returned wet but unharmed.
"Maratonas baigtas!
"Marathon's over!"
" – sušuko jis.
he exclaimed.
Mutantų balsai artėjo.
The voices of the mutants grew closer.
Rasa ir Eglė, drebančiam rankom besidalindamos ingredientus, sumaišė maišus.
With trembling hands, Rasa and Eglė shared the ingredients and mixed the bags.
Tortas buvo kepamas ant karšto akmens, kol mutantai prispaudė po langais.
The cake was baked on a hot stone as the mutants closed in under the windows.
"Jie tuoj čia bus," – šnibždėjo Rasa.
"They'll be here soon," whispered Rasa.
Staiga iš orkaitės sklindantis aromatas sustabdo mutantus.
Suddenly, the aroma from the makeshift oven stopped the mutants in their tracks.
Tomas juos apgaubia dūmų debesimis, o Rasa kilstelėja tortą.
Tomas enveloped them in smoke clouds, and Rasa lifted the cake.
"Laikas bėgti!
"Time to run!"
" – šaukia ji.
she yelled.
Visas trijulės pabėgimas atrodo kaip trileris, bet jiems pavyksta pasprukti.
The trio's escape felt like a thriller, but they managed to get away.
Lauke, po išsikerojusiais rudens medžiais, draugai užsidega mažą ugnį ir dalinasi pyrago gabalėliais.
Outside, under the sprawling autumn trees, the friends lit a small fire and shared pieces of the pie.
Pyragas nuostabus – nors nei tobulas, jis nusidažo jų naktį šiluma.
The pie was wonderful – though not perfect, it warmed their night.
Rasa suprato, kad improvizacija taip pat turi savo žavesį.
Rasa realized that improvisation had its own charm.
Ji apkabina draugus.
She hugged her friends.
Eglė ir Tomas juokiasi mulinas Helovino pilnatvinėms gyvatvorėms, žadindami rudens naktis mintimis apie geresnį rytojų.
Eglė and Tomas laughed, teasing the Halloween-full hedges, stirring autumn nights with thoughts of a better tomorrow.