Užupio spalvos keitėsi su rudeniu.

The colors of Užupis changed with the autumn.

Medžių lapai tapo geltoni, raudoni, oranžiniai.

The leaves of the trees turned yellow, red, orange.

Kiekvienas vėjelis, pučiantis per jaukius Užupio skersgatvius, nešė su savimi krentančius lapus.

Every breeze that blew through the cozy alleyways of Užupis carried falling leaves with it.

Galerijos langai atsivėrė į Vilnelės upę, o jų stikle atsispindėjo ramunėlių ir uosių ruduo.

The gallery windows opened to the Vilnelė river, reflecting the autumn of daisies and ash trees in their glass.

Šioje magiškoje aplinkoje Marius, Ieva ir Rokas susitiko didžiajai Marius paveikslo parodai.

In this magical setting, Marius, Ieva, and Rokas gathered for the grand opening of Marius' painting exhibition.

Marius, su plonomis dažų dėmėmis ant marškinių, spaudė delnus dėl baimės.

Marius, with thin paint stains on his shirt, clasped his hands out of fear.

Jis ką tik baigė savo naujausią paveikslą.

He had just finished his latest painting.

Šis meno kūrinys buvo pripildytas jo širdies bei sielos, tačiau baimė prarasti šansą jam ramybės neteikė.

This artwork was filled with his heart and soul, but the fear of losing the chance gave him no peace.

Ieva, geriausia jo draugė, stovėjo šalia, stengdamasi paguosti.

Ieva, his best friend, stood by his side, trying to console him.

"Viskas bus gerai, Mariusai," ji švelniai tarstelėjo.

"Everything will be okay, Mariusai," she gently whispered.

Vis dėlto, ji buvo susirūpinusi dėl Mariaus finansinės padėties ir suprato, kad šis vakaras buvo svarbus jo karjerai.

Still, she was worried about Marius' financial situation and understood that this evening was crucial for his career.

Rokas, galerininkas, jau sėkmingai surengė daugybę parodų.

Rokas, the gallerist, had already successfully held numerous exhibitions.

Jis žinojo, ką žmonės nori matyti, tačiau Mariaus kūriniams pasitikėjo ir juos mylėjo.

He knew what people wanted to see, but he trusted and loved Marius' works.

Rokas norėjo, kad Marius pasiektų pripažinimą, taigi šįvakar jis sutiko parodyti Mariaus darbą.

Rokas wanted Marius to achieve recognition, so tonight he agreed to showcase Marius' work.

Salėje susirinko daugybė žmonių.

A crowd gathered in the hall.

Kai kurie iš jų buvo vietiniai menininkai, kiti – užsienio turistai.

Some of them were local artists, others foreign tourists.

Kai kurie iš svečių buvo gerai pažinti meno kolekcininkai.

Some of the guests were well-known art collectors.

Mariaus paveikslas buvo publikai pristatytas.

Marius' painting was presented to the audience.

Keičiant salas apšvietimą, paveikslo spalvos atrodė dar ryškesnės ir gyvesnės.

As the lighting in the hall changed, the colors of the painting appeared even brighter and more vivid.

Vakarui įsibėgėjus, prie Mariaus priėjo turtingas galerijos lankytojas.

As the evening progressed, a wealthy gallery visitor approached Marius.

Jis daugino komplimentus, tačiau išreiškė keletą pastabų: "Šį paveikslą būtų galima parduoti greičiau, jei būtų keletas pakeitimų.

He showered him with compliments but expressed a few remarks: "This painting could sell faster if it had some modifications.

Gal galima būtų pašalinti keletą detalių ar pakeisti spalvų paletę?

Perhaps a few details could be removed, or the color palette changed?"

"Marius susimąstė.

Marius pondered.

Tai buvo didelė galimybė, tačiau jis jautėsi nepatogiai dėl minties apie kompromisus.

It was a big opportunity, but he felt uncomfortable with the thought of making compromises.

Netikra šypsena jo veide lėtai virto tvirta išraiška.

A fake smile on his face slowly turned into a firm expression.

Jis atsakė: "Ačiū už patarimus, bet aš noriu, kad šis kūrinys liktų toks, koks yra.

He replied, "Thank you for the advice, but I want this piece to remain as it is.

Mano darbai man labai svarbūs, noriu išlaikyti juos tikrus.

My works are very important to me, I want to keep them true."

"Kai galerija pradėjo tuštėti, Ieva priėjo prie Mariaus.

As the gallery began to empty, Ieva approached Marius.

Ji šypsodamasi sakė: "Didžiuojuosi tavimi, kad likai ištikimas sau.

She smiled and said, "I'm proud of you for staying true to yourself."

" Marius jautėsi tvirtas ir laisvas.

Marius felt strong and free.

Jis suprato, kad sėkmė nėra tai, ką matuoja kiti, bet tai, kaip jis jaučiasi savyje.

He realized that success is not what others measure, but how he feels within himself.

Rudens vėsus vėjas palietė jų veidus, palydėdamas juos namo.

The cool autumn wind touched their faces as it accompanied them home.

Užupio gatvės tylėjo, tik menininkų žiburiai vis dar švietė.

The streets of Užupis were silent, only the lights of the artists still shining.

Tai buvo vakaras, kurio Marius nepamiršdavo – ne dėl pardavimo, bet dėl to, kad atrado savo vidinę jėgą.

It was an evening Marius would not forget—not because of sales, but because he discovered his inner strength.