Ruduo artėjo prie ežero Galvės kranto.

Autumn was approaching the shores of Galvės Lake.

Medžiai apsivilkę auksiniais ir raudonais lapais, tyliai šlamėjo vėjui.

The trees, dressed in golden and red leaves, rustled quietly in the wind.

Giedrius stovėjo prie lango, žiūrėdamas į ramų vandenį.

Giedrius stood by the window, looking at the calm water.

Jis atvyko į dvasinį atsitraukimo centrą ieškoti savęs, užsimerkęs atsikratyti širdies skausmo.

He had come to the spiritual retreat center to search for himself, closing his eyes to release the pain in his heart.

Laima taip pat buvo čia.

Laima was also there.

Ji jau daug metų lankėsi atokvėpiuose, ieškodama ramybės po skausmingos meilės istorijos.

She had been attending retreats for many years, seeking peace after a painful love story.

Ji visada buvo pasirengusi padėti kitiems atrasti vidinę tylą.

She was always ready to help others find their inner silence.

Vieną rytą, kai rasa dar tebežibėjo ant žemės, abu susitiko meditacijos dirbtuvėje.

One morning, when dew still glistened on the ground, they both met in a meditation workshop.

Giedrius jautėsi nedrąsiai, bet Laima švelniai nusišypsojo.

Giedrius felt shy, but Laima smiled gently.

Jie kartu sėdėjo tyloje, o laikas prabėgo tolumoje.

They sat together in silence, and time passed into the distance.

Per visą savaitę jie dalinosi mažomis žvilgsnių bei žodžių akimirkomis.

Throughout the week, they shared small moments of glances and words.

Laima jautėsi traukiama prie jo ramios energijos, o Giedrius rado paguodą jos empatiškame būde.

Laima felt drawn to his calm energy, and Giedrius found comfort in her empathetic nature.

Vis dėlto, Giedrius vengė kalbėti apie savo skausmą, išsigandęs atverti širdį.

However, Giedrius avoided talking about his pain, afraid to open his heart.

Artėjo Visų šventųjų diena.

All Saints' Day was approaching.

Dvasiniame centre buvo planuojama grupinio gydymo sesija.

A group healing session was planned at the spiritual center.

Viduje kovojo su savimi, bet Giedrius pagaliau nusprendė dalyvauti.

Fighting with himself inside, Giedrius finally decided to participate.

Šventinė diena buvo susimąstymo ir prisiminimų metas.

The festive day was a time for reflection and memories.

Sesija prasidėjo giliu įkvėpimu.

The session began with a deep breath.

Be išorinių trukdžių, kiekvienas atsiskleidė savo rūpesčiuose.

Without external distractions, everyone revealed their worries.

Laimos ir Giedriaus kvėpavimas sinchronizavosi.

Laima's and Giedrius' breathing synchronized.

Staiga, emocijos užpildė kambarį, ir Giedrius pajuto, kaip ašaros slysta skruostais.

Suddenly, emotions filled the room, and Giedrius felt tears slipping down his cheeks.

Laima paėmė jį už rankos.

Laima took his hand.

"Tavo skausmas nėra tavo vienas", - tyliai tarė Laima.

"Your pain is not yours alone," Laima said quietly.

Ta žinia prasiskverbė į Giedriaus širdį.

That message penetrated Giedrius' heart.

Jis pirmą kartą atvėrė savo širdį ir papasakojo apie motinos netektį.

For the first time, he opened his heart and talked about the loss of his mother.

Ji klausėsi, pasakodamas apie dvasinę kelionę, kurią bandė įveikti vienišas.

She listened as he spoke of the spiritual journey he had tried to navigate alone.

Po meditacijos Giedrius jautėsi lyg našta būtų nukritusi nuo pečių.

After the meditation, Giedrius felt as if a burden had been lifted from his shoulders.

Abu susėdo prie ežero kranto.

They both sat by the lake's shore.

Vandenys lengvai banguodami glosto krantą.

The waters gently lapped at the shore.

"Gal meilė ir nėra dalykas, kuris tik sukelia skausmą," tarė Giedrius, pažvelgdamas į Laimą.

"Perhaps love isn't something that only causes pain," said Giedrius, looking at Laima.

Ji šypsojosi, ir tą akimirką vėjas nulaužė paskutinę lapiją.

She smiled, and at that moment, the wind broke the last leaves from the trees.

Jis pajuto šilumą, kokią dovanoja draugystė ir meilė.

He felt warmth, the kind that friendship and love bring.

Tai buvo pradžia.

It was a beginning.

Pradžia naujai dvasinei kelionei, kurioje nebuvo vienišas.

The beginning of a new spiritual journey, where he was not alone.

Giedrius suprato, kad dalindamasis savo skausmu jis netapo silpnesnis.

Giedrius understood that by sharing his pain, he did not become weaker.

Priešingai, jis tapo stipresnis.

On the contrary, he became stronger.

Jis buvo pasiruošęs žengti pirmyn, drauge su Laima, tvirtai laikydamas jos ranką.

He was ready to move forward, together with Laima, firmly holding her hand.