Ruduo buvo įpusėjęs, o lapai, nusidažę ryškiai geltonomis ir raudonomis spalvomis, kilimais dengė žemę aplink mažąją globos namų trobelę.

Autumn was halfway through, and the leaves, colored in bright yellows and reds, blanketed the ground around the small foster home cabin.

Aldona stovėjo šalia didelio medžio, žvilgsniu sekdama, kaip Jonas bėga per kiemą.

Aldona stood by a large tree, watching as Jonas ran across the yard.

Jonas garsiai juokėsi ir bėgiojo aplink pelkėtą krūmą, kurį jiedu vadino "Draugščiu monstra.

Jonas laughed loudly and ran around a marshy bush that they called the "Draugščiu monstra."

" Giedrė, vaikų prižiūrėtoja, švelniai juos stebėjo iš atstumo.

Giedrė, the children's caretaker, gently observed them from a distance.

Viduje globos namų šiluma viliojo.

Inside the foster home, the warmth was inviting.

Maža biblioteka buvo jų antras namai.

The small library was their second home.

Čia buvo pilna knygų, kurias Aldona mėgo.

It was full of books that Aldona loved.

Ji svajojo surinkti brangią kolekciją kada nors ateityje.

She dreamed of collecting a valuable collection someday in the future.

Bet dabar svarbiausias uždavinys buvo mokyklos projektas.

But now, the most important task was the school project.

Aldona norėjo padaryti kažką ypatingo.

Aldona wanted to do something special.

Ji nori, kad ir Giedrė, ir klasės draugai ją pastebėtų.

She wanted both Giedrė and her classmates to notice her.

Giedrė prisiartino ir pasisodino vaikus prie stalo.

Giedrė approached and sat the children at the table.

„Štai jūsų užduotis," ji pasakė švelniai šypsodamasi.

"Here is your task," she said with a gentle smile.

„Turite atlikti projektą apie rudenį Lietuvoje.

"You need to do a project about autumn in Lithuania.

Reikia dirbti kartu.

You need to work together."

“Aldona atsidususi pažvelgė į Joną, kuris sėdėjo nekantriai judindamas kojas.

Aldona sighed and looked at Jonas, who was sitting restlessly, fidgeting his legs.

Jis labiau domėjosi pieštukų ridenimu nei projekto svarstymu.

He was more interested in rolling pencils than discussing the project.

„Kaip mes tai padarysime?

"How are we going to do this?"

" ji paklausė Joną.

she asked Jonas.

Jonas suraukė antakius.

Jonas furrowed his brows.

„Piešti medžius?

"Draw trees?

Ne, pernelyg nuobodu!

No, too boring!

Galime pridėti šiek tiek nuotykių!

We can add some adventure!"

"Aldonai tai kėlė nerimą, ji bijojo, kad projektas taps nevaldomas, jei Jonas pakreips veiksmą per daug drąsiai.

This made Aldona anxious; she feared the project would become unmanageable if Jonas turned the action too adventurous.

Ji nuėjo į tamsų kampą apmąstyti.

She went to a dark corner to ponder.

Paskui grįžo su idėja.

Then she returned with an idea.

„Jonai, kaip būtų, jei mes sukurtume rudeninę pasaką?

"Jonas, how about if we create an autumn tale?

Tu galėtum būti mūsų pasakotoju.

You could be our storyteller."

“Jonui patiko šis pasiūlymas.

Jonas liked this suggestion.

Pasakojimai buvo viena iš jo mėgstamiausių veiklų.

Stories were one of his favorite activities.

Jis pradėjo kurti įdomią istoriją apie rudenio elfų nuotykius.

He began crafting an exciting story about the adventures of autumn elves.

Aldona tuo metu piešė spalvingas iliustracijas, vaizduojančias nuostabias scenas, kurias Jonas pasakodavo.

Meanwhile, Aldona drew colorful illustrations depicting the wonderful scenes that Jonas narrated.

Prabėgo savaitės.

Weeks passed.

Atėjo diena pristatyti projektą.

The day came to present the project.

Bibliotekoje susirinko visa klase ir kai kurie globos namų darbuotojai.

The entire class and some foster home staff gathered in the library.

Aldona jautėsi susijaudinusi, bijodama, kad kažkas gali ne taip pavykti.

Aldona felt excited, fearing that something might go wrong.

Kai jie pradėjo pristatymą, techninė įranga sugedo.

When they started the presentation, the technical equipment failed.

Kompiuteris, kuriame buvo jų skaidrės, nebeveikė.

The computer with their slides stopped working.

Aldonai sustojo širdis.

Aldona's heart skipped a beat.

Tačiau Jonas nepasimetė.

However, Jonas didn't panic.

Jis pradėjo pasakoti istoriją taip gyvai, kad visa klasė tylėjo, sutelkta į jo žodžius.

He began telling the story so vividly that the entire class was silent, focused on his words.

Aldona rodė savo piešinius, kurie papildė Joną žodžiuose.

Aldona showed her drawings, which complemented Jonas' words.

Jų pristatymas sulaukė pagyrų.

Their presentation received praise.

Giedrė, mirksi, didžiuojantis pliaukštelėjo.

Giedrė, blinking with pride, clapped.

„Jūs buvote puiki komanda!

"You were a great team!"

“ šaukė ji.

she exclaimed.

Klasės draugai priėjo prie jų, pagiriamai pasisakydami užu kostiumuotą darbą.

Classmates approached them, giving admiring remarks about their imaginative work.

Aldona, žiūrėdama į šypsantį Joną, jautėsi stipresnė.

Looking at the smiling Jonas, Aldona felt stronger.

Ji suprato, kad gali dirbti su kitais, kad draugystė gali atsirasti netgi iš visiškai netikėtų situacijų.

She realized that she could work with others, that friendship could emerge even from completely unexpected situations.

Tą rudeninę dieną, siaučiant vėjams už lango, Aldona suprato, kad kiekvienas gali rast kelią į kitą, jei tik truputėliu atveri širdį.

On that autumn day, with the winds swirling outside the window, Aldona understood that anyone could find a way to connect with someone else if you just open your heart a little.